Naujienos

Ateitis priklauso dalijimosi ekonomikai

Lapkričio 14 dieną Rietavo turizmo ir verslo informacijos centre ūkininkai rinkosi į konferenciją „Įsijunk ateitį ūkininkaudamas“.

„Koks bus ateities ūkininkas? Kokia jo ateitis laukia? Šiandien Lietuvoje bene kiekvienas žino ar bent yra girdėjęs, kas yra ekologinis ūkininkavimas ir ekologiniai produktai. Po truputį į Lietuvą skinasi kelią ir biodinaminė žemdirbystė, kuriasi biodinaminiai ūkiai. Tai įdomus, tačiau nelengvas kelias. Šis Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro ir Žemės ūkio rūmų organizuotas renginys skirtas ūkininkams, kad jie pažvelgtų į ūkininkavimo ateitį ir ieškotų naujų verslumo formų,“- kalbėjo ŽŪR Savivaldos organizatorė Rietavo sav. Birutė Dromantienė.

Renginio moderatorius ISM mokymo programų vadovas, LCL tarptautinis ekspertas Ugnius Savickas   kalbėjo apie ateities vizijas ir kaip išlikti sėkmingu po 3 metų? Ekspertas pabrėžė, jog jei dirbsi taip, kaip prieš 2 metus, tai jau būsi visur pavėlavęs. Dabar yra informacinių technologijų amžius, inovacijos diegiamos kiekvieną dieną ir vis spartėja, todėl šiandien žmogaus gyvenimas susilieja su skaitmeniniu gyvenimu ir informacijos sklaida tiesiog greitina mūsų gyvenimą. Todėl privalome spėti ne tik prisitaikyti, tačiau ir pažvelgti į ateitį, pasistengti ją atspėti ir suplanuoti savo ateities veiklą bei perspektyvas. Ekspertas pristatė dalijimosi ekonimiką ir jos naudą, ne tik logistikoje, bet ir sandėliavime. Dalijimosi ekonomika – augantis reiškinys ne tik pasaulinėje, bet ir Lietuvos rinkoje. Bet dalijimosi ekonomika – ne tik ateitis, bet kartu – daug iššūkių, ypač tradiciniams verslams ir vyresnės kartos žmonėms, kuriems nepavyks keistis ir prisitaikyti.

Pirmojoje konferencijos sesijoje apie biodinaminį ūkininkavimą – darnų ūkininkavimą Žemei, Žmogui ir ateinančioms kartoms, pasakojo sertifikuoto biodinaminio ūkio savininkė Vaiva Jundulaitė – Kosienė, kuri informavo, jog net apie 40 proc. į Baltijos jūrą sutekančio fosforo ir 60 proc. azoto patenka būtent dėl žemės ūkio veiklos. Todėl aplinkai draugiškesnis ūkininkavimas yra tiesiog būtinas, norint sumažinti Baltijos jūros eutrofikaciją. Ji pabrėžė, kad biodinaminis ūkis veikia kaip atskiras, individualus, save išlaikantis ir gyvas organizmas. Čia – dirvožemis, augalai, gyvuliai ir žmonės gyvena viename uždarame rate, harmonijoje vieni su kitais ir su gamta.

Šiais metais Vaiva Jundulaitė – Kosienė ir Giedrius Kosas pelnė „Baltiją tausojantis ūkininkas 2018“apdovanojimą, kurį kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais, įsteigė Pasaulio gamtos fondas. Fondas siekia skatinti ūkininkus mažinti ūkiuose susidarančių maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) patekimą į aplinką ir taip prisidėti prie eutrofikacijos grėsmės mažinimo Baltijos jūrai. Baltiją tausojantis ūkininkas renkamas nuo 2009 metų. Lietuvoje konkursą organizuoja Lietuvos gamtos fondas.

Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika LT“ prezidentė Rasa Čirienė pristatė Lietuvos biodinaminius ūkius Lietuvoje ir Demeter kokybės standartą, kurį Lietuvoje turi tik 11 ūkių. Šiandien biodinaminiai ūkiai yra labai smulkūs – 2-3 ha, tačiau jau kuriasi ir iki 2000 ha ūkai.

Vaiva Jundulaitė – Kosienė ir Giedrius Kosas buvo apdovanoti Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus padėkos raštu, kurį įteikė ŽŪR konsultantė Edita Karbauskienė ir savivaldos organizatorė Birutė Dromantienė.

X