ŽŪR JUBILIEJUS

Atkurtiems Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmams – 30 metų: dėmesys kooperacijai ir privatizavimui

1994 03 25 d. Kaune surengtas LR ŽŪR narių  II – asis suvažiavimas.

Dalyvavo 96 proc. visų organizacijų. Taip pat dalyvavo 13 rajonų žemės ūkio tarybų. Išduoti 97 mandatai delegatams.

LR ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius ataskaitiniame pranešime be kita ko akcentavo sudėtingus santykius su Kauno miesto savivaldybe, kuri vilkino pasitraukti iš LR ŽŪR atgautų patalpų. Kliuvo ir ŽŪM. Pasak A.Stancevičiaus, ministerija ignoruoja žemdirbių organizacijų veiklą. Deja, tuometinis žemės ūkio ministras R.Karazija nesurado laiko atvykti į LR ŽŪR suvažiavimą.

Pasak A.Stancevičiaus, pagrindinis suvažiavimo klausimas-žemdirbių kooperatinio judėjimo skatinimas. LR ŽŪR veikė specialistų grupė, kuri konsultavo, ruošė įstatus, kitą dokumentaciją šalyje besikuriančioms kooperatinėms bendrovėms. LR ŽŪR prašė žemės ūkio specialistų, draugijų, sąjungų narius padėti žemdirbiams, būti kooperatyvų organizatoriais. Vyriausybė buvo nuolat raginama remti kooperaciją, ruošti atitinkamus įsakymus, padėti žemdirbiams kreditais. Taip pat pirmininkas ragino Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungą įtraukti savo narius į žemdirbišką veiklą, aktyvinti jaunimą ir stiprinti savo organizaciją. ŽŪM atstovas, LR ŽŪR tarybos narys A.Giedraitis kalbėjo apie lietuviškų traktorių gaminimo niuansus, esą reikėtų juos gaminti, tačiau skaičiavimai rodo, kad traktoriaus savikaina bus didesnė nei gaminamų kaimyninėje Baltarusijoje.

Tarp diskusijų – kiti svarbūs ir įdomūs klausimai. Pavyzdžiui, M.Treinys siūlė parengti LR ŽŪR oficialią nuomonę dėl 2-3 ha privatizavimo, dėl santykių su LŪS ir LŽSS, dėl „Valstiečių laikraščio“ perdavimo LR ŽŪR. Koks pagrindas? Paskelbta, kad „Valstiečių laikraštis“ iš tikrųjų yra iki 1940 m. LR ŽŪR leistas „Ūkininko patarėjas“, taigi logika tokia – leidinys turi būti grąžinamas atkurtai organizacijai.

Nuotraukoje: Mečislovas Treinys

Suvažiavime buvo pristatytas LR ŽŪR Tarybos narių naujas sąrašas, nes jis pasipildė atstovais nuo naujai susikūrusių draugijų, organizacijų, be to buvo sustabdyti kai kurių Tarybos narių įgaliojimai. Štai LR ŽŪR tarybos narių sąrašas:

Stasys Mizaras, Lietuvos miško savininkų asociacija;

Jonas Čiulevičius, Lietuvos ūkininkų sąjunga;

Kęstutis Obelevičius, Lietuvos apynių augintojų draugija;

Nobertas Uselis, Lietuvos braškių augintojų draugija;

Vincentas Pranevičius, Lietuvos pieno gamintojų asociacija;

Algimantas Banys, Lietuvos žalųjų galvijų gerinimo draugija;

Vladas Džiaugys, Lietuvos veislinių kiaulių augintojų draugija;

Henrikas Matuzevičius, Lietuvos arklių augintojų draugija;

Pranas Mickus, Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija;

Vladislovas Rūsys, Lietuvos sliekų augintojų draugija;

Andriejus Jakas, Lietuvos žemės ūkio technikos asociacija;

Edvardas Kamarūnas, Žemės ūkio ministerija;

Alfonsas Giedraitis, Žemės ūkio ministerija;

Edvardas Makelis, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba;

Vytautas Gudynas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba;

Romualdas Zemeckis, Kaimo inovacinis centras;

Leonardas Deglius, Lietuvos agronomų sąjunga;

Vytenis Neverdauskas, narys-rėmėjas;

Mečislovas Treinys, narys-rėmėjas;

Petras Vasinauskas, ŽŪR Senatas;

Vladas Genys, ŽŪR Senatas;

Leonas Kadžiulis, Žemės ūkio mokslo taryba;

Juozas Šveistys, Žemės ūkio mokslo taryba;

Antanas Griūnovas, Lietuvos grūdų augintojų asociacija;

Liudvikas Rimkevičius, Lietuvos šiltnamių asociacija;

Jonas Kuosa, Lietuvos juodmargių galvijų gerinimo asociacija;

Jonas Martuzevičius, Lietuvos gyvūnų globos draugija;

Petras Bėčius, Lietuvos rapsų augintojų draugija;

Česlovas Tallat-Kelpša, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija.

II-ojo LR ŽŪR suvažiavimo papildytas Prezidiumas:

A.Stancevičius;

E.Kamarūnas;

A.Giedraitis;

J.Čiulevičius

V.Lugauskas;

A.Liaugaudas;

E.Vaicekauskas;

L.Bružikienė;

V.Gudynas;

A.Bunevičius;

D.Šernienė;

J.Lankauskas;

V.Pranevičius;

G.Kisielius;

K.Česnavičius;

V.Rūsys;

J.Liaukonis;

A.Jakas;

J.Ramonas;

A.Tarvainis;

V.Knašys.

Suvažiavimas priėmė 8 rezoliucijas:

„Dėl žemdirbių kooperacijos“,

„Dėl negrąžintų paskolų terminų pratęsimo“,

„Dėl žemdirbių draugijų (sąjungų, asociacijų ir k.t.) veiklos plėtojimo“, „Dėl užsienio investicijų Lietuvos žemės ūkio produkcijos perdirbimo pramonei“,

„Dėl žemdirbių organizacijų išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo“, „Dėl alternatyviosios karinės tarnybos“,

„Dėl disponavimo privačia žeme“,

„Dėl žemės ūkio produktų vidaus rinkos apsaugos“.

Dėmesys kooperacijai

1994 06 03 surengtas LR ŽŪR tarybos posėdis kooperacijos plėtros klausimais. Posėdyje dalyvavo grupelė besisteigiančių ir jau veikiančių žemės ūkio kooperatyvų vadovų arba atstovų, kooperacijos specialistai, Seimo, ŽŪM bei politinių partijų atstovai. Posėdyje informaciją pateikė ŽŪM Privatizavimo departamento direktorius V.Skulskis. Jo informacija nebuvo džiuginanti. Štai pirmojo perdirbimo  įmonių privatizavimo rezultatai buvo blogi – tik 18 proc. akcijų pateko į žemdirbių rankas. Pasak V.Skulskio, taip nutiko dėl kelių priežasčių: kaimo žmonių pasyvumas bei sunki ekonominė situacija. Pranešėjas priminė, kad antrojo privatizavimo etapo metu akcijas bus galima įsigyti už pinigus. Taigi tikėtis geresnių rezultatų sunku. Kokia išeitis? Žemės ūkio akademijos mokslinio tyrimo laboratorijos vedėjas Julius Ramanauskas paragino kurti ūkininkų kredito kooperatyvus. Posėdyje dalyvavęs LŪS pirmininkas J.Čiulevičius čia pat pranešė, kad LŪS iniciatyva tokie kooperatyvai labai greitai bus kuriami padedant Kanados vyriausybei. Esą LŪS jau yra paruošusi kredito kooperatyvų kūrimo planą. Užbėgant įvykiams už akių galime pastebėti, kad LŪS planai neišsipildė – nė vienas kredito kooperatyvas taip ir nebuvo įkurtas. Kanados vyriausybė parinko Kanados lietuvių komandą, kuriai ir buvo patikėta parama steigti kredito unijas Lietuvoje.

LR ŽŪR tarybos posėdis peraugo į Lietuvos kooperatinio judėjimo iniciatorių respublikinį pasitarimą, kurio metu buvo priimtas nutarimas „Dėl žemės ūkio kooperacijos plėtotės“. Jame valdžios institucijoms buvo siūloma kooperacijos proceso nepolitizuoti, o remti kaip gamintojų interesus ginantį procesą, siekį įgyvendinti žemės ūkio subjektų lygiateisiškumą rinkoje.

Minėtame pasitarime  buvo išrinkta iniciatyvinė grupė, kuri iki pirmojo Lietuvos žemės ūkio kooperatininkų suvažiavimo atstovautų žemdirbių kooperacijos judėjimui:

J.Adomaitis, Agrarinės ekonomikos institutas;

J.Čiulevičius, Ūkininkų sąjungos valdyba;

K.Bružikas, Ūkininkų sąjunga;

N.Gaižutienė, Agrarinės ekonomikos institutas;

M.Grigaliūnas, Žemės ūkio bendrovių asociacija;

Z.Keliauskas, Žemės ūkio rūmai;

R.Naujokienė, Žemės ūkio ministerija;

G.Pečiuliauskas, Žemės ūkio ministerija;

J.Ramanauskas, Žemės ūkio akademija;

J.Ramonas, Ūkininkų sąjunga;

A.Stancevičius, Žemės ūkio rūmai;

M.Treinys, Lietuvos Seimas.

Be kita ko, iniciatyvinė grupė Vyriausybei siūlė įkurti žemės ūkio kooperacijos fondą. Ministerija pasiūlė LR ŽŪR deleguoti savo atstovą į jos kolegiją. Atsiliepiant į šį ministro Rimanto Karazijos kvietimą, LR ŽŪR Prezidiumas į ŽŪM kolegiją delegavo LR ŽŪR direktorių R.Kauną.

LR ŽŪR tarybos posėdyje priimta rezoliucija „Dėl žemės ūkio kooperacijos plėtotės“, kurioje akcentuota, kad „Lietuvos žemės ūkio kooperacijos įmonės turi būti nepolitizuotos, savarankiškos, valstybės remiamos žemės ūkio institucijos, atstovaujančios ir ginančios žemės ūkio produkcijos gamintojų interesus jų santykiuose su valstybinės valdžios bei valdymo struktūromis ir rinkos subjektais, padedančios įgyvendinti žemės ūkio subjektų lygiateisiškumą rinkoje“.

Pasitarime pasiūlyta Vyriausybei parengti kooperacijos plėtotės žemės ūkyje tikslinę programą, įsteigti žemės ūkio kooperacijos fondą. Kreiptasi į Seimą prašant priimti įstatymą, leidžiantį žemės ūkio kooperatyvams susigrąžinti 1940 metais nacionalizuotą ir šiuo metu išlikusį žemės ūkio kooperatinį turtą. Taip pat Vyriausybė buvo paraginta greičiau sukurti kooperatinio kreditavimo sistemą, ir pirmuosius 5 metus kooperatyvus atleisti nuo PVM ir pelno mokesčio mokėjimo.

Kredito kooperacijos pradžia

1994 08 30 d. LR ŽŪR prezidiumo posėdis skirtas išimtinai kooperacijos temai. Posėdyje dalyvavo Kanados kredito unijų atstovė R.Piečaitienė. Ji paaiškino, kad negalima kurti kredito kooperatyvų, kol LR Seimas nepriėmė kredito unijų įstatymo.  LR ŽŪR pirmininkas A.Stancevičius paprašė prezidiumo pritarimo kreiptis į Seimą ir Vyriausybę su prašymu paspartinti Kredito unijų įstatymo priėmimą.

LŽŪBA  atstovas J.Kraujelis papasakojo apie bendrovių bandymą įkurti kredito įstaigą. Iniciatoriai jau buvo surinkę 3 mln. Lt, tačiau pritrūko pasitikėjimo, o ir nebuvo įstatymo, todėl surinktą fondą bendrovės išsidalino.

Prezidiumo posėdyje skirta dėmesio ir jautriai žemdirbių konsultavimo temai. LR ŽŪR prezidiumo narys J.Ramonas priekaištavo, kad valstybės remiama LŽŪKT neužsiima kooperacijos privalumų aiškinimu. Jam pritarė Č.Jukna, pasak kurio, padaryta klaida, kad žemdirbių konsultavimas atskirtas nuo LR ŽŪR. J.Ramonas priekaištavo LŪS vadovui J.Čiulevičiui, kuris nepritaria idėjai perdirbimo įmonių akcijas įsigyti žemdirbiams.

Pralaužė santykių su ŽŪM ledus

1994 12 27 d. įvyko LR ŽŪR tarybos posėdis, kuriame pagaliau dalyvavo ŽŪM vadovai. LR ŽŪR pirmininkas A.Stancevičius pasidžiaugė, kad tokio susitikimo žemdirbių organizacijos laukė trejus metus. Dabar tikisi sulaukti ne tik moralinės, bet ir materialinės paramos.

Ministras V.Einoris teisinosi, kad iš karto išspręsti visas žemdirbių problemas – sunku. Padejavęs, kad per vėlai pradėta kalbėti apie žemdirbių kooperaciją, tuoj pat, sau prieštaraudamas, pridūrė, kad ateitis priklausanti stambiems ūkiams.

Ministerijos laviravimai

1995 01 27 d. išplėstiniame LR ŽŪR prezidiumo posėdyje aptarti pieno ir mėsos gamintojų ir perdirbėjų zoninių pasitarimų rezultatai bei kooperacijos plėtros klausimai.

LR ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius perspėjo, kad valstybės turto privatizavimo tvarka yra ydinga. Pasak profesoriaus, turtas koncentruojasi nedidelės grupės asmenų valdomose akcinėse įmonėse. LR ŽŪR pirmininkas ragino žemdirbius bet kokiomis sąlygomis siekti įsigyti privatizuojamų įmonių akcijų. A.Stancevičius pagyrė naująjį žemės ūkio ministrą V.Einorį, kuris išdrįso  iš esmės pritarti Žemaitijos žemdirbių streikui – kovai su pieno perdirbėjų monopolija. Priežastis – AB „Žemaitijos pienas“ vadovo Pažemecko veiksmai. Kai žemdirbiai išpirkę 30 proc. įmonės akcijų pabandė įkurti pieno gamintojų akcininkų kooperatyvą, perdirbėjai demonstratyviai pareiškė nepalaikantys tokio kooperatyvo kūrimo idėjos ir iš esmės sužlugdė akcininkų kooperatyvo viltis, išleidę papildomą akcijų emisiją, kurią patys ir išpirko.

Tačiau ŽŪM sekretorius V.Kamblevičius elgėsi kitaip nei ministras V.Einoris – Kauno ir Panevėžio zonose vykusiuose pasitarimuose iš esmės palaikė perdirbėjus, aiškindamas, kad perdirbėjai su pieno gamintojais elgiasi sąžiningai.

LR ŽŪR prezidiumo posėdyje stebėtasi ir LŪS pozicija, kuri ragina ūkininkus nedalyvauti perdirbimo įmonių privatizavime.

Pirmosios diskusijos dėl santykių su ES

1995 04 12 d. išplėstinis LR ŽŪR prezidiumo posėdis. Bene pirmą kartą diskutuota dėl santykių su ES. LR ŽŪR pirmininkas A.Stancevičius pranešė, kad Lietuvai skirta tik 1.000 t mėsos eksporto į ES kvota. Tik tiek. Kažkuris prezidiumo narys pajuokavo, kad maždaug tiek mėsos pardavimui pagamindavo vienas Ėriškių kolūkis.

Kitas klausimas – kas laukia 1,3 mlrd. čekių, kuriuos dar turi gyventojai? Didelė dalis čekių pateko į nedidelės grupės asmenų rankas, jie perka stambius objektus, pavyzdžiui,  tokie asmenys ketina nupirkti ir strateginį objektą – Kėdainių trąšų gamyklą. Dėl šio klausimo LR ŽŪR sieja viltis su žemės ūkio ministru, kuris, beje, išrinktas ir Seimo nariu. Tai pirmasis atvejis, kai ne Seimo narys tampa ministru, bet ministras tampa Seimo nariu.

Prezidiumo posėdyje nutarta 1995 06 05 surengti LR ŽŪR III suvažiavimą, kuriame be kitų klausimų būtų svarstomas ir LR ŽŪR įstatymo projektas.

1995 m.

LR ŽŪR III – iasis suvažiavimas

1995 06 05 d. įvykusiame LR ŽŪR suvažiavime dalyvavo 57 organizacijų iš 64 LR ŽŪR sudarančių organizacijų atstovai. Delegatams išduota 117 mandatų.

Pagrindinis LR ŽŪR suvažiavimo akcentas – pritarta idėjai parengti  LR ŽŪR įstatymą. Pirmasis variantas jau buvo pateiktas Seimui, tačiau sulaukta pasiūlymo jį tobulinti. Įstatymo projektą parengti suvažiavimo delegatai pavedė LR ŽŪR tarybai bei prezidiumui.  Baigiamąjį žodį taręs LR ŽŪR pirmininkas A.Stancevičius kritikavo Vyriausybę, kuri iš esmės nereagavo į LR ŽŪR siūlymus skatinti kooperaciją žemės ūkio sektoriuje, todėl iš esmės per pastaruosius metus apie tai tik kalbėta, bet konkrečių darbų taip ir nenuveikta. Nesulaukta Vyriausybės paramos, kuri kooperaciją matytų, kaip žemės ūkio vystymosi pagrindą. Vis tik LR ŽŪR specialistai, tiems, kas ryžosi steigti kooperatines bendroves, parengė visus dokumentus joms registruoti – iš viso 12 kooperatyvų. Tačiau sudužo viltys pertvarkyti perdirbimo pramonės įmones į kooperatines, todėl, pasak A.Stancevičiaus, jei padėtų valstybė, būtų galima kurti naujas kooperatines perdirbimo įmones.

Suvažiavimo metu Seimo narys A.Giedraitis priminė, kad šiuo metu Lietuvoje yra net 222 tūkst. žemės savininkų. Ir per artimiausius metus žemės savininkų bus dar daugiau. Kol kas niekas negali pasakyti, kiek iš jų užsiims žemės ūkio veikla. Suvažiavimo dalyviai aptarė ūkininkų kooperavimosi bei įmonių privatizavimo niuansus – vieni kitus ragino imtis iniciatyvos.

Apie pirmuosius ekologinio ūkininkavimo žingsnius ir tokio ūkininkavimo privalumus pradėjo kalbėti draugijos „Gaja“ atstovas, prof. P.Lazauskas.

Pritarta siūlymui apskrityse steigti LR ŽŪR atstovybes, o LR ŽŪR Tarybos posėdžius šaukti 2 kartus per metus. Taryba papildyta naujų LR ŽŪR narių atstovais – LR ŽŪR Tarybą sudarė jau 89 nariai. LR ŽŪR  Prezidiumas sudarytas iš 24 narių, tarp kurių buvo 2 ŽŪM  atstovai, 3 žemės ūkio mokslo atstovai, 1 žemės ūkio mokyklų atstovas, 7 stambesnių agrarinių visuomeninių organizacijų atstovai. Patvirtinta 5 narių LR ŽŪR Valdyba.

Suvažiavime priimtos rezoliucijos: „Dėl žemės ūkio plėtojimo strategijos, „Dėl žemės ūkio kultūrų ir gyvulių augintojų nevyriausybinių organizacijų veiklos plėtojimo“, „Dėl žemės ūkio kooperacijos“, „Dėl Lietuvos Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos veiklos plėtojimo strategijos“.

Privatizavimo trečiasis etapas

1995 07 11 d.  LR ŽŪR prezidiumo posėdyje diskutuota apie LR ŽŪR įstatymo rengimo niuansus – komisijos sudarymą.

LR ŽŪR pirmininkas A.Stancevičius pristatė LR ŽŪR įstatymo projekto metmenis. Prezidiumo nariai pateikė pasiūlymų. Pavyzdžiui, A.Jako nuomone, LŽŪKT turėtų būti LR ŽŪR narė. Daugiausia diskusijų kilo dėl galimybės LR ŽŪR nariais būti fiziniams asmenims. Pavyzdžiui, V.Tovianskas sakė, kad LR ŽŪR veikloje turėtų dalyvauti visos su žemės ūkiu susijusios organizacijos kaip juridiniai asmenys, o fiziniai asmenys galėtų dalyvauti tik per žemdirbių draugijas, sąjungas bei kitas organizacijas.  LR ŽŪR įstatymo projektui rengti sudaryta komisija: A.Stancevičius, R.Kaunas, Z.Keliauskas ir N.Petraitienė.

Nuotraukoje: Žemės ūkio rūmų darbuotojai 1995 m.

 

Kitas svarbus klausimas – žemdirbių dalyvavimas trečiajame žemės ūkio produkcijos perdirbimo pramonės ir agroserviso įmonių privatizavimo etape.  Informaciją pateikė ŽŪM Privatizavimo departamento atstovas L.Kerza. Pranešėjas sakė, kad  trečiojo etapo metu bus galima įsigyti apie 30 proc. valstybės turto. Šis etapas prasidės 1995 rugsėjo 1 d.  A.Stancevičius siūlė likusį žemdirbiams skirtą valstybės turtą privatizuoti per būsimą Kooperacijos fondą.

1996 m.

Perdirbėjų spąstuose

1996 02 09 d. LR ŽŪR prezidiumo posėdyje buvo išsamiai aptarti organizacijos įstatymo projekto metmenys. Projektą pristatė LR ŽŪR pirmininkas A.Stancevičius. Tarp naujų idėjų – sprendimas, kad LR ŽŪR tikraisiais nariais gali būti žemės ūkio veikla užsiimantys juridiniai asmenys.

Daug emocijų kilo aptariant antrąjį klausimą – dėl žemės ūkio produkcijos gamintojų specializuotų organizacijų veiklos plėtotės. LR ŽŪR pirmininkas A.Stancevičius patarė diskutuoti atvirai ir pasidalijo įrodymais, kad stambūs gamintojai siekia kuriamas žemdirbių organizacijas panaudoti monopolistiniams tikslams. Pasisakė bulves, linus, cukrinius runkelius auginančių ir kitas ūkio šakas vienijančių  organizacijų atstovai. Lietuvos kiaulių augintojų ir perdirbėjų asociacijos atstovas A.Mikelėnas viešai pagrasino Lietuvos veislinių kiaulių augintojų asociacijos atstovams, kad jeigu jie neprisijungs prie jo atstovaujamos asociacijos, tai kiaulių augintojai, įskaitant kiaulių kompleksų savininkus, organizuos naują veislinių ūkių sistemą.

X