Rugsėjo 27 d. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos nario Zenono Dominausko IĮ „Paringuvio ūkis“ (Dovydžių k., Kruopių sen., Akmenės r.) įvyko specializuota audinių paroda.
Vienas stambiausių audinių augintojų šalyje Zenonas Dominauskas mielai priėmė ir papasakojo apie audinių ūkio įkūrimą, dalinosi audinių auginimo paslaptimis, patirtimi su kitais, ypač pradedančiaisiais augintojais. Zenonas informavo, kad jo įkurtame ūkyje Akmenės rajone auginama 25 tūkst. audinių. Dirba 7 – 8 darbuotojai.
Pranešimą „Kailinių žvėrelių ūkiai – darbo vietos kaime“ pristatė Česlovas Tallat- Kelpša, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas.
Asociacijos vadovas informavo, kad kailininkystė yra didžiulė pasaulinė industrija, kurioje dalyvauja ūkininkai, auginantys gyvūnus, kailio perdirbėjai, siuvėjai, dizaino centrai ir prekybos įmonės. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos duomenimis, Lietuvos brangiakailių žvėrelių ūkiai priskiriami tarp moderniausių Europoje. Pagal užauginamų audinių skaičių Lietuva yra šeštoje vietoje Europoje, o mūsų šalyje išaugintų audinių kailiai nuolat patenka tarp geriausios kokybės produkcijos Helsinkio ir Kopenhagos aukcionuose.
„Lietuva – sparčiausiai besivystantis žvėrininkystės kraštas Europoje: nuo 1999 m. kailių produkcija išaugo 10 kartų. Esame tarp Europos lyderių, pagal kailių kokybę. Lietuvoje šiuo metu yra per 170 audinių ūkių, kuriuose kasmet išauginama iki 2 mln. audinių. Europoje šiuo metu veikia virš 5 tūkst. kailinių žvėrelių ūkių, iš viso šiame sektoriuje dirba apie 60 tūkst. žmonių, o Lietuvoje kailinių žvėrelių sektoriuje dirba apie 1,5 tūkst., o įvertinus visą kailių pramonę – apie 3,5 tūkstančio žmonių“ – kalbėjo Česlovas Tallat – Kelpša.
Lietuvos kailinių žvėrelių asociacijos vadovas informavo, kad stambiausi Europoje audinių kailiukų gamintojai yra danai, turintys apie 2,5 tūkst. fermų ir per metus užauginantys per 17 mln. švelniakailių žvėrelių, lenkai – apie 8 mln., olandai – 5,5 mln., suomiai – 1,9 mln., graikai – 1,8 mln.
Pasaulyje tik keturiose šalyse vyksta švelniakailių žvėrelių kailiukų aukcionai. Lietuvoje išaugintų ir išdirbtų audinių kailiukai parduodami aukcionuose Europoje ir JAV. Danijoje, per metus, vyksta 5 aukcionai, Suomijoje – 4, JAV – 2.
Brangiakailių žvėrelių sektoriaus plėtra priklauso nuo mėsos ir žuvies pramonės. Mažėjant maisto atliekų, kailinių žvėrelių auginimo niša siaurėja dėl žaliavos pašarams gamybos kaštų. 60 proc. audinių pašarų sudaro gyvūninės kilmės atliekos (Lietuvoje audinėms kasmet sušeriama iki 60 tūkst. t paukštienos ir žuvies atliekų).
Didžiausi brangiakailių žvėrelių ūkiai Lietuvoje: UAB „Fur Farm LT„ ir AB „Vilkijos ūkis”.
Pažymėtina, kad kailio paklausa atsirado ir pastoviai auga Kazachstane, Uzbekistane ir Turkijoje, jaučiamas padidėjęs susidomėjimas kailio gaminiais šiltojo klimato šalyse – Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Brazilijoje. Pastaruoju metu plečiasi kailių panaudojimo sritys: populiarėja naujos technologijos, kuomet kailio pluoštas veliamas su vilna ar įaudžiamas į šilko pluoštą, taip sukuriamos visiškai naujos, lengvos medžiagos. Be to, kailio retinimui ir dekoravimui pradėti naudoti lazeriai.
Kailinių gyvūnų auginimas yra labiausiai reglamentuojama žemės ūkio sritis Europoje (tarybos direktyva 98/58/EC ir kailinių gyvūnų laikymo rekomendacijos, priimtos Europos tarybos 1999 birželio 22 d.).
Nuo 2015 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujos kailinių gyvūnų laikymo taisyklės, kurias realiai nemažai ūkininkų pradėjo taikyti gerokai anksčiau.
https://etar.lt/portal/lt/legalActPrint?ocumentId=4d2bddb091d911e69ad4c8713b612d0f
Šiuo metu Europoje pradedama įgyvendinti trejus metus 7 universitetų ir dešimčių nepriklausomų specialistų kurta išsami lapių ir audinių gerovės vertinimo sistema „Welfur“, kurios pagrindinis principas – pasitelkiant nepriklausomus auditorius įvertinti kiekvieną ūkį balais, pagal aiškiai nustatytus kelis šimtus kriterijų. Vertinimas atliekamas pagal šiuos punktus: gera mityba, geros gyvenimo sąlygos (patogu judėti narve, sukti lizdus ir užtikrinama tinkama temperatūra), gera gyvūnų sveikata ir normalus elgesys (vertinamas ne tik gyvūnų elgesys, bet ir ryšys tarp prižiūrėtojų ir gyvūnų, emocinis mikroklimatas).
Vadovaujantis „Welfur“ sistema, kiekvienas sertifikuojamas ūkis bus vertinamas bent tris kartus 1-3 metų laikotarpiu, kiekvienoje gyvūno auginimo fazėje. Fermos, kurios neatitiks minimalių gerovės reikalavimų, negalės parduoti kailių aukcionuose. Pardavimo specialistai prognozuoja, kad „Welfur” sertifikatą turintys kailiai bus brangesni, nes remiantis Europos vartotojų apklausomis, net 80 proc. žmonių pirmiausia rūpi fermose laikomų gyvūnų gerovė, ir tik 20 proc. domisi, ar gyvūnas auginamas mėsai, ar kailiui.
Žemės ūkio rūmų konsultantė Agnietė Švedaitė perskaitė pranešimą „Kailinių žvėrelių ūkių veislininkystės pasiekimai“. Konsultantė pabrėžė, kad ypač svarbu veislei atrinkti tik geriausias savybes turinčius žvėrelius, atsižvelgiant į svorį, kailio kokybę, charakterį, vados dydį. Jei patelė, atsivedusi pirmąją vadą neprižiūri savo jauniklių – ji brokuojama. Audinių patinai užauga apie 3 kilogramų svorio, o būna atvejų, kad pasiekia ir iki 6 kg . Patelės būna smulkesnės. Žvėreliai dažniausiai poruojasi kovo mėnesį, mažylius (vidutiniškai po 5) atsiveda gegužę, kurie auginami iki lapkričio mėn. Pastebima tendencija, kad Lietuvoje brangiakailių žvėrelių verslo imasi vis daugiau jaunų žmonių. Šį verslą renkasi ir pieninių karvių atsisakantys ūkininkai, ar norintys turėti papildomą verslą.
Žvėrelių riebalai, mėsa ir kaulai panaudojami trąšų, biodegalų, cemento arba atsinaujinančiai energijai gaminti. Lietuvos ūkiuose užaugintų gyvūnų kūneliai išgabenami į Lenkiją biodujų gamybai.
Parodoje dalyvavęs l. e.p. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis pasidžiaugė, kad Lietuvos kailinių žvėrelių asociacija yra aktyvi Žemės ūkio rūmų organizacija, o jos vadovas Česlovas Tallat – Kelpša yra Rūmų Tarybos narys.
„Žvėrininkystė – žemės ūkio šaka, kuri gali būti plėtojama nenašiose žemėse, taip pat prisideda prie maisto atliekų utilizavimo. Lietuva – palanki audinių auginimui šalis ir pažymėtina, kad per 18 metų kailinių žvėrelių produkcija išaugo 10 kartų – nuo 200 tūkst. iki 2 mln. Lietuvos augintojai, didindami žvėrelių skaičių pagerino ir kailių kokybę. Svarbus asociacijos indėlis į švietimą ir informavimą, gerosios patirties dalijimąsi – tokios asociacijos organizuojamos parodos – atvirų durų dienos yra puikiausias edukacinis renginys kitų ūkių savininkams, ar dar tik planuojantiems užsiimti žvėrininkyste, o taip pat pažintinis renginys jaunajai kartai“ – kalbėjo Sigitas Dimaitis.
Atvykusieji į parodą turėjo puikią galimybę susipažinti su ūkiu, apsilankyti Violetos Karlinskienės, kuriančios juvelyrinius dirbinius su kailiu, kūrybinėse dirbtuvėse, pabendrauti su vietos bendruomene, vietos savivaldos atstovais, audinių augintojais.
*****
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija įsteigta 1993 m. yra EFBA (European fur breeders’ association) ir Lietuvos žemės ūkio rūmų narė
Asociacija vienija per 40 narių, kurie išaugina apie tris ketvirčius Lietuvos kailių
2016 m. prie asociacijos prisijungė ir šinšilų augintojai
*****
Parodą organizavo:
Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija
Parodą rėmė:
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
[Best_Wordpress_Gallery id=”117″ gal_title=”2017_09_27″]