Ilgą laiką Lietuvoje galvijininkystė buvo plėtojama kaip pieninė arba pieninė–mėsinė, nes tik 1995 metais į Lietuvą buvo įvežti pirmieji veisliniai mėsiniai galvijai.
Gamtinės sąlygos mėsinei galvijininkystei vystyti Lietuvoje yra palankios, turime nemažus pievų ir ganyklų plotus, o taip pat patirties auginant pieninių veislių galvijus. Tad 2022 metų pradžioje veislinių mėsinių galvijų turėjome jau 58,5 tūkstančio, dar 134,5 tūkstančio buvo mišrūnų (1 pav.). Nuo 2017 metų pradžios veislinių mėsinių galvijų padaugėjo 22,6 tūkstančio arba 63,0 proc., mišrūnų – 2,6 tūkstančio (2,0 proc.), kai bendras galvijų skaičius sumažėjo 59,7 tūkstančio arba 8,6 proc. Galime sakyti, kad veislinė mėsinė galvijininkystė Lietuvoje aktyviai vystosi ir yra perspektyvesnė, nei pieninė. Prie mėsinių galvijų skaičiaus augimo prisidėjo ir nuo 2015 metų mokama parama už mėsinius galvijus.
1 pav. Galvijų skaičius Lietuvoje 2017-2022 metų pradžioje, tūkst. vnt.
Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras
Veisliniai mėsiniai galvijai 2022 metais sudarė 9,3 proc. visų galvijų, nors kartu su mišrūnais – 30,5 proc. Spartesnį mėsinės galvijininkystės vystymąsi stabdo daugiausia realizacijos problemos, visų pirma per mažos kainos.
Dalis veislinių mėsinių galvijų, siekiant gauti aukštesnę kainą, eksportuojama. Eksportuotas lietuviškos kilmės grynaveislių galvijų skaičius 2017–2021 metų laikotarpiu svyravo, tačiau eksportuotų galvijų kaina nuolat augo: 2017 metais ji siekė 967 Eur/vnt., kai 2021 metų sausio–lapkričio mėnesiais – 1602 Eur/vnt. arba 65,7 proc. daugiau nei 2017 metais. Lietuvių iš kitų šalių įsigytų grynaveislių galvijų kainos, atvirkščiai, mažėjo ir tik 2021 metais šoktelėjo (1 lentelė).
1 lentelė. Užsienio prekyba grynaveisliais galvijais Lietuvoje 2017 m. – 2021 m. 01-11 mėn.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Du trečdaliai grynaveislių galvijų per 2017 metų – 2021 metų 11 mėnesių laikotarpį eksportuota į ES šalis, daugiausia iš jų – į kaimyninę Lenkiją (45 proc. visų eksportuotų grynaveislių galvijų). Trečdalis išvežta į trečiąsias šalis, daugiausia – į posovietinę erdvę (2 pav.).
2 pav. Lietuviškos kilmės grynaveislių galvijų eksporto struktūra per 2017 m. – 2021 m. 01-11 mėn. laikotarpį, proc.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Kai kurie mėsinių veislių galvijų augintojai, siekdami gauti adekvačią kainą už aukštos kokybės galvijieną, savo išaugintų galvijų mėsą parduoda per trumpą maisto grandinę, vartotojams tiesiogiai iš ūkio. Vis dažniau tam tikslui susiburiama į kooperatyvus. Tačiau tokiu būdu parduodama nedidelė dalis išaugintos produkcijos.
Vidaus rinkoje perdirbėjų mokama kaina už mėsinių veislių galvijus, skirtus skerdimui, augintojų netenkina. Didelė dalis prekybos mėsiniais galvijais vyksta ūkininkų ūkiuose, kur atvykęs galvijų supirkėjas pats įvertina gyvūną ir iš karto atsiskaito pagal gyvą svorį. Perdirbimo įmonėms dirbančių supirkėjų siūloma kaina už mėsinius galvijus dažniausiai nesiskiria nuo pieninių galvijų kainos, nepaisant jų mėsos kokybės skirtumo. Be to, tokiomis sąlygomis ir galvijo vertinimas ne visada būna objektyvus, neįmanoma tiksliai įvertinti nei jo raumeningumo, nei kitų parametrų.
Daugelyje pasaulio šalių mėsinių galvijų pardavimas vykdomas aukciono būdu. Aukciono metu pardavėjai turi galimybę parodyti ir parduoti aukštos kokybės gyvulius už geriausią kainą, o pirkėjai įsigyti geriausius gyvulius savo verslui. Aukcionui galvijų pardavėjas pateikia visą informaciją apie siūlomus pardavimui gyvulius, dažnai gyvulius įvertina ir kompetentingi aukciono ekspertai, tad pirkėjas žino ką perka, be to, turi didesnę pasirinkimo galimybę, nei perkant iš vieno ūkio. Pardavėjas laimi finansiškai, nes aukciono metu dėl konkurencijos dažnai gali gauti didesnę kainą, nei derėdamasis su pirkėju savo ūkyje. Senas tokių aukcionų tradicijas turi JAV, Australija, Jungtinė karalystė, nemažai ES senbuvių. Šis gyvulių pardavimo būdas kai kuriose šalyse skaičiuoja šimtmečius. Daugelis aukcionų pardavimus organizuoja kas dvi savaites, kai kurie kas savaitę, o didžiosiose valstybėse yra ir tokių, kur jie vykdomi kasdien.
Pastaraisiais dešimtmečiais galvijų aukcionai populiarėjo ir tose šalyse, kur anksčiau nebuvo praktikuojami. Lietuvoje, Lenkijoje ir Estijoje galvijų aukcionai dar tik žengia bandomuosius žingsnius. Daugiausiai jie organizuojami žemės ūkio parodų metu. Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje jau ne vienerius metus veikia aukcionų namai, kurie kas dvi savaites organizuoja mėsinių galvijų pardavimus. Per metus čia parduodama tūkstančiai mėsinių galvijų vietos ir užsienio rinkoms tiek veisimui, tiek skerdimui.
Užsienyje mėsiniai galvijai dažniausiai parduodami stacionariuose aukcionų namuose, o paskutiniu metu populiarėja elektroniniai/internetiniai aukcionai.
Lietuvoje mėsinių galvijų aukcionai kol kas buvo surengti tik vykusiose specializuotose parodose Algirdiškyje (Panevėžio rajonas) 2008 ir 2011 metais bei 2017 metais Lazdijuose.
Siekiant spręsti mėsinių galvijų realizavimo problemas ir atsižvelgiant į užsienio patirtį Lietuvos žemės ūkio rūmai inicijavo projektą „Gyvulio prekinės vertės didinimas, taikant naujus pardavimo būdus“, kuris įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“. Šio projekto esmė – suteikti ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojams gauti didesnes pajamas už geros kokybės galvijus, o potencialiems pirkėjams suteikiama platesnė pasiūla įsigyti patikrintos kokybės gyvulius netoli nuo savo gyvenamosios vietos mobiliuose aukcionuose.
Vykdant projektą jau buvo surengti trys grynaveislių mėsinių bulių aukcionai. Aukcionams buvo paruošti parduodamų bulių pristatymai: video medžiaga bei katalogas, kuriame buvo nurodyta svarbiausia gyvulio informacija, vertinimų rezultatai, informacija apie ūkį, buliaus nuotrauka, kilmės medis bei vertintojų rekomendacijos ir pastebėjimai.
Į pirmąjį aukcioną, organizuotą 2021 metų birželio 29 d. Šilutės rajone Armalėnų kaime dalyvauti užsiregistravo 7 dalyviai. Buvo pristatyti 23 aubrakų, limuzinų ir angusų veislės buliai, iš kurių parduoti buvo 8. Parduotų bulių kaina nuo pradinės pakilo 13–25 proc., ir tik vienas bulius buvo parduotas už pradinę kainą. O jeigu buliai būtų parduoti skerdimui, jų augintojai būtų gavę 28–50 proc. mažesnę kainą, negu gavo aukcione.
Antrajame aukcione, vykusiame 2021 metų rugsėjo 10 -11 d. Panevėžio rajone Algirdiškio kaime, dalyvių skaičius pasiekė 30. Buvo pasiūlyta 30 bulių, iš kurių 7 buvo parduoti, jų pardavimo kaina buvo 13–34 proc. didesnė už pradinę. Kaina, kurią pardavėjai galėjo gauti galvijus pardavę skerdimui, būtų 26–52 proc. mažesnė.
Trečiasis aukcionas, įvykęs 2022 metų vasario 2 d. Šilutės rajone Armalėnų kaime, nuo pirmųjų dviejų skyrėsi tuo, kad jame galima buvo net ir nuotoliniu būdu. Tuo tikslu aukciono dalyviams buvo pasiūlyta nuoroda į vaizdo įrašų svetainę. Aukcione užsiregistravo 4 nuotoliniai pirkėjai, buvo pristatyta 12 bulių. Parduotas 1 angusų veislės bulius už pradinę kainą. Jį nupirko nuotoliniu būdu dalyvavęs pirkėjas. Šis aukcionas buvo ne toks skaitlingas, nes vyko tuo metu, kai vyksta galvijų veršiavimasis, tačiau jo patirtis puikiai pravers rengiant nuotolinį aukcioną 2022 metų gegužės mėnesį. Būsimame aukcione tikimasi daug daugiau dalyvių ir parduodamų mėsinių galvijų.
Deiva Mikelionytė
Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto tyrėja
