Gyvulininkystė

Avių auginimas – perspektyvus verslas

1.17KPeržiūrų

Rugsėjo 26 d. LR žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) vicepirmininkas, pavaduojantis pirmininką Algis Baravykas sveikino Lietuvos avių augintojų asociacijos  (LAAA) narius, visus parodos dalyvius, o  LAAA pirmininkei Gintarei Kisielienei įteikė padėką už  aktyvų darbą Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komitete ir septintosios parodos „Avis aprengs ir pamaitins 2020“, organizavimą, kuri vyko Panevėžio r. Algirdiškyje.

Parodos organizatoriai numatė daug ne tik švietėjiškos veiklos, bet ir įvairių praktinių pasirodymų – aviganių bei avių pasirodymai, avių parodomasis kirpimas, vilnos vėlimo užsiėmimai, parodomasis žirgų konkūras, uzbekiško avienos plovo virimas bei degustacija, Lietuvoje auginamų avių veislių pristatymas ir kt.

„Svarbiausia, dėl ko mes ir renkamės, – veislinės avys. Jų į parodą atvežė dešimt veisėjų. Ekspozicijoje demonstruojamos ir genofondinės Lietuvos juodgalvės, Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės, taip pat sufolkai, tekseliai… Yra ir naujų veislių – Lietuvoje dar niekada nedemonstruotos Ile-de-France, Šarolė. Ile-de-France veislė į Lietuvą pirmą kartą įvežta 2016 metais, avis Kėdainių rajono ūkininkas Prancūzijoje įsigijo pasinaudodamas valstybės pagalba. Ši veislė yra prancūzų pasididžiavimas. Avys mėsinės, labai stambios. Suaugę avinai sveria 150 kg ir daugiau, nelygu kaip auginami. Dar labai svarbu, kad šių avių ruja ne sezoninė kaip kitų, tai suteikia galimybę planuoti darbus taip, kad produkciją galima būtų pateikti ne tik rudenį, bet ir pavasarį, vasarą. Kitas mūsų asociacijos narys Ile-de-France įsigijo Latvijoje. Ten yra labai stiprus ūkis, avinai netgi buvo demonstruojami ir gerai įvertinti parodoje pačioje Prancūzijoje. Šarolė veislė taip pat mėsinė, įsigyta su valstybės parama, visai neseniai – prieš metus ar dvejus. Šią avių veislę pristatys ūkininkė iš Marijampolės savivaldybės Kristina Kučinskienė. Mūsų tikslas yra auginti veislinius gyvulius, gerus reproduktorius, turinčius aukštą genetinį potencialą. Mėsinių veislių avinus labai tikslinga naudoti prekiniams ūkiams siekiant gauti geresnius palikuonis pardavimui, eksportui. Galima kergti su vietinėmis avimis, bet reikia pagalvoti, kaip ėriuosis, ypač kai avis smulkesnė. Pavyzdžiui, tekselių labai plačios galvos, todėl sukergus su šios veislės reproduktoriais ėriavedėms gali kilti bėdų ėriuojantis. Kiekvienos veislės ėriavedei reikia parinkti tinkamą mėsinę veislę. Ir pirkėjai, ir supirkėjai pageidauja ne bet kokios, o kokybiškos avienos. Deja, kokybiškos produkcijos didesnius kiekius surasti sunku“, – mintimis dalinosi LAAA pirmininkė Gintarė Kisielienė.

Avių augintojai akcentavo, kad nėra svarbu, kokios avys auginamos, kol jos auginamos tik savo reikmėms. Tačiau jeigu ūkininkai, kurie augina bet kokias avis ir pradeda dalyvauti rinkoje, ją gerokai iškreipia. Per skelbimus parduodant bet kokią skerdeną, numušamos kainos. Pikta ir dėl to, kad vartotojai paragavę tokios produkcijos nusivilia, susidaro prastą nuomonę apie avieną apskritai, o pakeisti nusistatymą labai sunku.

Socialiniuose tinkluose jau yra susibūrusių grupių, esama restoranų, kurie perka aukštos kokybės produkciją. Avių augintojų kooperatyvas „Avininkas“, per karantiną susidūrė su problema, kad neliko restoranų užsakymų, bet žmonės pradėjo užsakinėti krepšelius į namus. Tuos klientus reikia išlaikyti. Jau atsiranda vartotojų supratimas, kokia mėsa yra kokybiška, su kauliukais, marmuringa ar ne. Kepsninėse kepami jau ne vien jautienos mėsainiai ar steikai, bet ir aviena. Tik liūdina, kad specializuotose parduotuvėse siūloma mėsa iš Zelandijos ar Australijos. Geriausia, kai maisto tiekimo grandinė užsidaro čia, Lietuvoje. Tai yra naudinga ir vartotojams, ir avių augintojams.

Švietėjiškoje programoje buvo apžvelgtos ir avininkystės plėtros galimybės. Smagu buvo sužinoti, kad avininkystei perspektyva yra. Tačiau auginti reikia ne bet kokias, o mėsines avis. Pasirinkimui reikalingas supratimas. Visada laukiame skambučių, konsultuojame, patariame, akcentavo LAAA nariai.

Tiesa, dabar statistika nekokia, per pastaruosius penkerius metus avių skaičius yra mažiausias – 166 tūkst. Gal tai rodo, kad išnyko smulkieji laikytojai, kurie laikė avis tik dėl grožio. Dabar stebimas ūkių stambėjimas.

Avininkystė yra aplinkai draugiška. Avis niekam nekenkia, jos aplinkoje gali veistis zuikučiai, perėti paukščiai. Dirvožemis ne alinamas kaip žemdirbystėje, o atkuriamas.

Specialių žinių apie avių auginimą galima įgyti organizuojamuose mokymuose, kuriuos organizuoja ir LAAA.

 

X