Mūsų herojai

Biodinaminio ūkininkavimo filosofija: ko reikia, kad būtum laimingas?

2.27KPeržiūrų

Apie ekologinį ūkininkavimą jau daugelis žino, nenustebinsi, o štai biodinaminis ūkininkavimas dar yra šiokia tokia naujovė. Teoriškai apie jį šiek tiek žinome, o štai savo akimis retas matėme ir iš taip ūkininkaujančių girdėjome, kad galima ne tik išgyventi, bet ir džiaugtis gyvenimu. LR ŽŪR vykdomas projektas „Atviras ūkis“, suteikė puikią galimybę ūkininkams ir konsultantams aplankyti vieną iš šalyje veikiančių ekologinių – biodinaminių ūkių. Apsilankėme Žemaitijos nacionaliniame parke – Plungės rajone, Visvainių kaimo miške pasislėpusį ir šalia pelkės prigludusį sertifikuotą biodinaminį ūkį, pavadintą „Miško sodai“.

Ko reikia žmogui, kad jis būtų laimingas?

Vaiva Jundulaitė – Kosienė ir jos vyras Giedrius Kosa ūkininkavo ekologiškai, tačiau 2013 – aisiais nusprendė tarsi pakelti ekologinio ūkininkavimo kartelę aukščiau – pasirinko biodinaminę kryptį. Kodėl?

„Sutapo ieškojimai bei lemtingi susitikimai. Daug skaitėme apie galimybes išsilaikyti itin prastoje žemėje, o juk čia – žvyras! Paaiškėjo, kad įmanoma išsilaikyti. Be to, siekiame ne kiekybės, o kokybės“, – pasakojo ūkininkė.

Biodinamio ūkininkavimo esmė –  žemė nenualinama besaikiu naudojimu, o kasmet papildoma biodinaminėmis priemonėmis, kurios skatina dirvožemio regeneraciją, mikroorganizmų dauginimąsi, humuso sluoksnio atstatymą. Viso šio proceso dėka užauginamas sveikas pilnavertis produktas.

Pasak Vaivos, biodinaminės krypties pasirinkimo filosofija kyla iš žmogaus ieškojimų, atsakant į klausimą: „Ko reikia žmogui, kad jis būtų laimingas?“

„Miškas, pelkė… pradėjome nuo vaistinių augalų. Mokiausi iš žinomų vaistažolininkių. Ir palengva išplėtėme biodinaminę kryptį visame 4 ha ūkyje. Turime pievų, sodų, šiltnamių ir 26 arus dirbamos žemės, kurioje auginame daugybės rūšių augalų“, – pasakojo Vaiva.

Produkcijos asortimentas

Nedideliame biodinaminiame ūkyje surandama vietos per šimtui rūšių augalų.

„Auginame vaistinius augalus bei gėles, daržoves, vieninteliai Lietuvoje auginame dvimetį vaistinį augalą YAM šaknį (Dioscorea batatas), morkas, burokėlius, pupeles, žirnius, ropes, aronijas, svarainius, avietes ir kt.“,- vardijo Vaiva.

Augalų įvairovė biodinaminiame ūkyje yra labai svarbi, nes prastoje žemėje reikia kiekvienais metais taikyti sėjomainą – antrais metais toje pat vietoje derlius itin prastas. O juk čia biodinaminis ūkis, nepripažįstantis cheminių trąšų. Biodinaminiuose ūkiuose tręšti naudojamas tik biomasės kompostas, papildant biologiniais preparatais.

Šiame ūkyje dirbama įvertinant ir biodinaminio ūkininkavimo kalendorių, kuris sudarytas įvertinus Mėnulio, Saulės bei kitų planetų padėtį erdvėje.

„Būna, tiesiog jauti, kad tą dieną negali dirbti kai kurių darbų. Pasitikrini kalendoriuje ir matai, kad jausmas neapgavo. Toks kalendorius Vokietijoje sudaromas jau šešis dešimtmečius. Išbandyta ir patvirtinta“, – pasakoja Vaiva.

Apie biodinaminio ūkininkavimo pelningumą

Kai kurie tradiciškai ūkininkaujantys svečiai abejojo, tačiau „Miško sodų“ savininkai tikino, kad ūkis dirba pelningai. Žinoma, kokiam nors kelis tūkstančius javų auginančiam Jonui tokio pelno neužtektų, tačiau Vaivai ir Giedriui užtenka.

„Mes dviese ūkininkaujame ir išgyvename, be to, dar ir sūnų į mokslus Vilniuje išleidome ir jį remiame“, – sakė Vaiva.

Pasak Vaivos, jeigu norime ką nors pakeisti savo gyvenime, tai turime pradėti nuo savo mąstymo keitimo, populiariai kalbant – nuo galvos.

„Turime sau atsakyti – kokios mūsų vertybės, ko mes siekiame gyvenime? Jeigu mums reikia ko nors kuo daugiau, tai gal ir neverta imtis biodinaminės ūkininkavimo krypties“, – patarė Vaiva.

Žinoma, ūkininkai netinginiauja, turi „suktis“ ūkyje. Štai šiltnamiuose kai kurių kultūrų sugeba nuimti net tris derlius. Kaip tai pavyksta? Pavyksta, kai galvoji ir domiesi.

„Derlius geras. Kai kurie net stebisi, pavyzdžiui, mūsų užaugintomis salotomis. Ne tik didelės, bet ir išskirtinio skonio – prekybos centruose tokio skonio salotų nerasite“, – tikina Vaiva.

Kaip jau minėjome, ūkyje plačiai naudojamas biomasės kompostas. Ūkininkė papasakojo, kaip jį gamina. Kompostas irgi kelių rūšių, tarp jų ir gaminamas galvijų… raguose. Jie pripildomi tam tikrų biomedžiagų ir užkasami į žemę. Pavyzdžiui, tokie užpildyti ragai užkasami pavasarį, o iškasami rudenį. Kiti užkasami rudenį per lygiadienį, o iškasami pavasarį. Gaunamas ypatingas krištolo preparatas, kuriuo dirbama žemė purškiama. Kiek tokio preparato reikia?

„Naudojame labai nedideles dozes – viename galvijo rage pagaminto preparato užtenka hektarui žemės“, – šiek tiek biodinaminio ūkininkavimo niuansų atskleidė Vaiva.

Produkcijos perdirbimas

Prieskoninių ir vaistinių augalų perdirbimu užsiimančios Vaivos sesers Nijolės Makiejevienės biodinaminis ūkis yra, kaip ji sako „čia pat, už kelio“.

„Daug ką darome kartu, pavyzdžiui, vaistažolių arbatas“, – sakė Vaiva.

Užsukime į Nijolės ūkį. Iš išorės net nepasakysi, kad kukliame namelyje džiovinamos arba vytinamos seserų užaugintos ir surinktos vaistažolės ir kiti augalai, po to iš jų gaminami ir pakuojami mišiniai arbatoms bei prieskoniai. Kiek rūšių? Iš viso 140.

„Kai kurių augalų atskirai pateikiame po kelis produktus, pavyzdžiui, žiedus, uogas, lapus ir šaknis. Iš viso gaminame 40 pavadinimų mišinių ir dar apie 80 pavienių. Pakuojame gavę užsakymus“, – pasakojo Nijolė.

Kiek laiko vaistažolės išsaugo savo savybes?

„Kai kurie augalai, pavyzdžiui, avietės lapai – metus. Žiedai – dažniausiai – metus, tačiau erškėčių žiedai – du metus. Uogos ir šaknys dažniausiai išsaugo savybes trejus metus, debesylo šaknis – net keturis metus. Žinoma, lemia saugojimo sąlygos“, – pasakoja Nijolė.

Įdomu, kad panaudojamas ir džiovinant vaistažoles gautas kondensatas. Nijolės mama tabletes nuo kraujo spaudimo pakeitė vaistažolių džiovinimo kondensatu.

Ant sienos – LR ŽŪR padėka Nijolei Makiejavienei 2017 m., puoselėjant kokybiško maisto tradicijas ir už dalyvavimą LR ŽŪR mugėje „Kokybiškas maistas – sveikas žmogus ir aplinka“.

Produkcijos realizavimas

„Miško sodų“ produktus nusižiūrėjo penkios šeimos iš Vilniaus, Klaipėdos bei Palangos. Joms kiekvieną savaitę ūkis tiekia produktus. Be to, ūkis dalyvauja įvairiose mugėse bei gamina dovanas įvairių švenčių proga.

„Pabandžiusių mūsų produktus įtikinėti jų išskirtinumu nebereikia. Žmonės patiria, kad tokių produktų jie nenusipirks prekybos centruose ar įprastuose turguose bei turgeliuose. Žmonės vartodami pajaučia, kad biodinaminių produktų reikia mažiau nei paprastai vartojamų“, – sako Vaiva.

„Miško sodų“ ūkyje svečius pasitiko ir itin linksmas kaimynas bitininkas Donatas Abrutis, kurio ūkis vadinasi „Medaus klėtelė“. Jo bitutės labai laukiamos Vaivos ūkyje.

Prie biodinaminio ūkininkavimo ūkininkai prisiduria atlikdami švietėjišką edukacinę veiklą moksleiviams ir net kolegoms ūkininkams. Dažnai ūkyje svečiuojasi turistai, ne tik lietuviai, bet ir iš kitų šalių – ypač daug iš Vokietijos. Be to, Vaiva žiemą suranda laiko prisėsti prie audimo staklių.

Primename, kad „Atviro ūkio“ projekto tikslas  – nacionaliniu mastu viešinti įvairiose Lietuvos apskrityse sėkmingai veikiančius ūkius, pasinaudojusius KPP priemonėmis ir išsiskiriančiuose inovacijų, tvaraus ūkininkavimo, kooperuotos veiklos, trumposios maisto grandinės, originalių verslo idėjų, žiedinės bioekonomikos taikymu bei prisidedančių ne tik prie šalies, bet ir visos Europos tvarios ir žiedinės bioekonomikos plėtros, naudingos Europos visuomenei, aplinkai ir ekonomikai.

Projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas“ priemonę.

 

X