Naujienos

Briuselis – ne Maskva, derybose lemia ne pakišos, bet svarūs argumentai

Derybos dėl Lietuvai jau trečiojo ES paramos laikotarpio – tarsi lygtis su daugybe nežinomųjų. Kokios bus tiesioginės išmokos, kiek lėšų bus skirta kaimo plėtros priemonėms, kam ir kokios bus nustatytos maksimalios paramos ribos? Nuo atsakymų į šiuos klausimus priklausys tiek ūkių, tiek valstybių galimybės konkuruoti rinkose. Apie derybų Briuselyje niuansus, praeityje padarytas klaidas ir sėkmės formules pasakoja Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas SVITOJUS.  

 Viltys dėl tiesioginių išmokų

Birželio 14  d. Briuselyje dalyvavote COPA/COGECA prezidiumų posėdyje, kuriame dalyvavo ir Europos Komisaras žemės ūkiui ir kaimo plėtrai Philas Hoganas. Komisaras pabrėžė, kad EK stengėsi tiesiogines išmokas (TI) paskirstyti teisingiau, t.y. daugiau jų skirti  mažiems ir vidutiniams ūkiams. Ar komisaras užsiminė, kad teisingiau TI reikėtų paskirstyti ir tarp šalių?

Ne, jis to nepasakė, bet priminė, kad derybos dėl ES biudžeto ir BŽŪP tik prasideda, todėl jis ir nesistebi, jog kai kurios valstybės nepatenkintos pirmaisiais pasiūlymais. Dabar pateikti vadinamieji baziniai pasiūlymai, taigi šalys narės turės galimybių derėtis dėl palankesnių sąlygų. Juk taip buvo ir ruošiantis 2013-2020 – ųjų laikotarpiui. Iš pradžių buvo siūloma mažesnė parama, tačiau po įvairių poveikio priemonių, įskaitant ir piketus Briuselyje, mes išsikovojome palankesnes ES paramos sąlygas.

Ar mes dar turime vilčių, kad TI nustatytos ribos bus pakoreguotos?

Vilčių yra, tačiau jų neliks, jeigu nedirbsime atkakliai ir suderintai. Briuselis – ne Maskva, kur kažkada reikėdavo papirkinėti valdininkus. ES sudarytos galimybės ginti savo interesus, žinoma reikia įrodyti, kad tavo pasiūlymai gali būti naudingi ne tik Lietuvai, bet visai ES rinkai.

Lėšų kaimo plėtrai paieška

Apie ką COPA/COGECA posėdyje kalbėjote jūs?

Kad nesikartočiau su kitų šalių pranešėjais, kurių pastabos buvo ir mums palankios, kėliau kaimo plėtros programų finansavimo niuansus.

Dėl Brexit poveikio EK valstybėms žada suteikti galimybę kaimo plėtros programų biudžetą papildyti lėšomis iš nacionalinių biudžetų. Kaip tokį pasiūlymą jūs vertinate?

Savo pranešime aš priminiau, kad Lietuvos bei Baltijos šalių vyriausybių galimybės tai daryti labai ribotos – paremti iš nacionalinio biudžeto mes negalėsime tiek, kiek gali Vakarų valstybės, pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija, Olandija ar kitos senosios ES narės. O lėšos kaimo plėtrai yra ypač reikalingos – mūsų kaimas, atgavus nepriklausomybę, patyrė ypač daug sudėtingų sisteminių pokyčių, todėl būtina gerinti infrastruktūrą, skatinti verslumą ir kaimo gyvybingumą.  Be to, socialistinė sistema Baltijos šalims padarė gerokai daugiau žalos nei, pavyzdžiui, buvusiai Rytų Vokietijai ar kitoms buvusio sovietų bloko šalims. Mūsų padėtis yra išskirtinė ir tai visuose renginiuose akcentuoju.

Taigi išlieka du ES plėtros greičiai – mažesnės ne tik TI, bet ir parama kaimo plėtrai?

Vyksta diskusijos. COPA/COGECA linkusi palaikyti mums priimtiną variantą – valstybės narės turi padidinti įnašus į ES biudžetą, o ne suteikti galimybę kaimo plėtros projektus papildomai finansuoti iš nacionalinių biudžetų.

Ar šiam pasiūlymui pritaria finansiškai stiprios ES narės?

Kaip jau sakiau, dabar vyksta diskusijos. Mes turime laikytis tvirtos pozicijos ir sieksime, kad ją palaikytų kuo daugiau ES narių.

Parama iš vienos kišenės į kitą

EK siūlo valstybėms narėms suteikti galimybę perkelti 15 proc. asignavimų iš vieno ramsčio į kitą, be to perkelti dar 15 proc. lėšų iš pirmojo į antrąjį ramstį su klimato atšilimo ir aplinkos apsaugos priemonėmis susijusioms išlaidoms (be nacionalinio bendro finansavimo). Ar Lietuvai toks pasiūlymas priimtinas?

Aš asmeniškai šiam pasiūlymui pritarčiau, tačiau išklausysime visų žemdirbių savivaldos asociacijų nuomones. Kokie mano argumentai? Supratu, kad TI sumažinimas yra skausmingas, bet juk tie patys ūkininkai tas pačias lėšas galėtų gauti pagal Kaimo plėtros programas supaprastintu būdu ir jos būtų panaudojamos efektyviau. Neabejoju, kad reikia keisti iki šiol galiojusią tvarką, kai Lietuvoje 20 proc. ūkininkų gaudavo per 80 proc. ES paramos, o likusiems 80 proc. ūkininkų likdavo trupiniai. Tokia tvarka yra palanki tik stambiems pramoniniams ūkiams.

Ar teisingai supratau – iš TI voko kiekviena valstybė galėtų net iki 30 proc. lėšų perkelti Kaimo plėtros priemonėms finansuoti?

Taip, yra tokia galimybė, bet mes patys galėsime nuspręsti ir pasirinkti mums labiausiai tinkančią finansavimo tvarką. Žinoma, mes turime nuspręsti ne balsuodami aklai, bet prieš save turėdami skaičiavimus, prognozes. Mes neturime teisės rizikuoti – visais atvejais turime remtis skaičiavimais pagrįstais modeliais.

Dieta stambiausiems ūkiams

Tarp pagrindinių EK pasiūlymų dėl modernizuotos ir supaprastintos BŽŪP yra daugiausia ginčų keliantis pasiūlymas tiesiogines išmokas vienam ūkiui nuo 60 000 EUR ribos mažinti ir skirti ne daugiau kaip 100 000 EUR vienam ūkiui. Kaip tai paliestų ūkininkus Lietuvoje?

Pabrėžiu, kad tai dar tik pasiūlymas. Kita vertus, blogai, kad tik dabar apie tai kalbame. Jau prieš metus turėjome apie tai diskutuoti, lyginti skirtingus variantus. Tačiau pastebėsiu, kad dėl pasiūlymo riboti TI  nepriekaištauja net turtingosios ES narės, o jos turi geresnes prognozavimo galimybes. Mano skaičiavimais tokie ribojimai paliestų apie 50 ūkių Lietuvoje ir tai būtų ne fiziniai, bet juridiniai asmenys, pramoniniai ūkiai. Beje, P.Hoganas praėjusią savaitę su ironija palydėjo kai kurių valstybių padejavimus dėl šio pasiūlymo. Pasak  komisaro, dabar labiau reikia rūpintis mažaisiais ir vidutiniais, o ne pramoniniais ūkiais. Kita vertus, galime tikėtis, kad kai kurie stambiausi ūkiai per kelis metus padalins savo ūkius, kad galėtų išvengti TI praradimo.

Jeigu prognozuojate tokį prisitaikymą, tai ar verta taikyti ribojimus?

Verta, nes siekiama ne pakenkti stambiesiems ūkiams, bet subalansuoti padėtį žemės ūkyje. Būtų blogai, jeigu Lietuvoje įsivyrautų keliasdešimt itin stambių ūkių, kaip jau nutiko kai kuriose ES šalyse ir jos jau nebegali nieko pakeisti. Mes dar galime žemės ūkį padaryti gyvybingą ir patrauklų šeimos ūkiams, o tokie ūkiai Europoje yra kiekvienos valstybės tvirtumo ir socialinio patikimumo pagrindas.

Klaidų kaina ir išeičių paieška

Kokias kitas klaidas matote, koks jų svoris? Kiek tos klaidos kainavo  mūsų šalies žemės ūkiui?

Pasekmes jaučiame iki šiol. Pirmiausia – dėl labai nepalankaus atskaitos taško. Dirbamos žemės plotas Lietuvoje siekia 2,9 mln. ha, o stodami į ES susiderėjome dėl 2,4 mln. ha. Vien dėl šios klaidos praradome 1-1,6 mlrd. EUR.

Kartais ŽŪM tarnautojai, kurie dalyvauja derybų procese Briuselyje, išgirdę vieną ar kitą aštresnį žemdirbių pasiūlymą, atremia argumentu: „EK tokiems pasiūlymams nepritars, beviltiška reikalauti, neturime vilčių“. Susidaro įspūdis, kad iš EK kuriamas baubas. Gal ŽŪM tarnautojams trūksta kompetencijos išsakyti tvirtesnę nuomonę?

Neverta stebėtis – valdininkai visada ieškos būdų, kaip lengviau atlikti savo pareigas. Jų atlyginimai dėl derybų rezultatų nepadidės. Taigi nėra motyvacijos. Tuo tarpu EK kaip tik skatina derėtis, pateikti svarius argumentus, pasiūlymus.

Kokia išeitis? Kaip elgtis, kad klaidų nekartotume? Koks yra ŽŪR vaidmuo?

ES paramos sėkme ŽŪR suinteresuoti tiesiogiai, nes paramą gauna ne tik mūsų nariai, bet ir visi žemdirbiai. Kita vertus, būtent mes pirmiausiai suprantame, kokie sprendimai yra klaidingi. Nors ŽŪM atstovai gal geriau pasiruošę teoriškai, tačiau  mes, ūkininkai, pirmieji galime užfiksuoti galimas klaidas. Todėl ir raginame, kad be socialinių partnerių pritarimo ŽŪM Europos Komisijai neteiktų pasiūlymų. Aš siūlyčiau ŽŪM nuolat tartis su socialiniais partneriais dėl bendrų tikslų, kurių Briuselyje siektume eidami skirtingais keliais.

Būna, kad žemdirbių pasiūlymus ŽŪM formaliai priima, tačiau ar jie tinkamai ginami Briuselyje?

Mes norėtume, kad valdininkai nuolat pateiktų informaciją apie derybų eigą – kas pavyko, kokie Lietuvos pasiūlymai buvo atmesti ir kodėl. Kaip tai padaryti? Suprantu, kad valdininkus tokia procedūra labai vargintų. Yra ir kitų galimybių. Pavyzdžiui, Estija, Slovakija, Čekija Briuselyje turi nuolatinius savo atstovus, jau nekalbant apie kaimyninę Lenkiją. Jie dalyvauja susitikimuose, turi informacijos ir ją galėtų mums nuolat  pateikti.

Kodėl tokio atstovo neturi Lietuva? Brangiai kainuoja?

ŽŪM turi per 400 etatų. Ar tikrai tiek reikia? Gal atsisakykime kelių etatų Vilniuje ir paskirkime atstovą Briuselyje. Tai būtų naudinga tiek ŽŪM, tiek žemdirbių savivaldai.

ES rinkoje baigiame antrą finansinį laikotarpį, taigi jau daugelis žemdirbių turėjo progų suprasti, kad dalyvavimas tarptautinėse organizacijose bei apskritai tarptautiniuose renginiuose yra svarbus, kad juose vykstančios diskusijos tikrai daro svarbią įtaką formuojant ES BŽŪP.

Lietuvos žemdirbių pastangos tarptautinėse organizacijose yra vertinamos, mes mokomės atkaklumo iš kaimyninės Lenkijos, vis dėlto mes neišnaudojame visų galimybių. Kalbu apie bendradarbiavimą siekti Lietuvai naudingų rezultatų. COPA/COGECA ir kai kurių kitų organizacijų veikloje dalyvauja ne tik atstovai iš ŽŪR, bet ir iš kitų Lietuvoje veikiančių organizacijų. Labai blogai, kai kurios nors vienos ar kelių organizacijų įgaliotas atstovas Briuselyje užsimiršta ir savo nuomonę pateikia kaip visos Lietuvos žemdirbių organizacijų poziciją. Ir neretai išsakoma klaidinanti nuomonė. Tai nesąžininga ir jeigu padėtis nepasikeis, tai apie šalies autoritetui kenkiančius atvejus kalbėsime viešai ir garsiai.

Įvertins ES vadovų tarybos sprendimus

Liepos 4 d. ŽŪR iniciatyva Vilniaus r. (Ežeraičių k., viešbutyje „Grand Resort“) įvyks tarptautinė konferencija dėl ES BŽŪP. Kada ir kaip kilo mintis surengti tokio pobūdžio konferenciją?

Lietuva aktyviau nei kaimyninės Baltijos šalys dalyvauja Vyšegrado grupei priklausančių šalių renginiuose. Todėl ŽŪR taryba ir nusprendė tęsti bendradarbiavimą, surengti konferenciją Vilniuje. Atvyks svečiai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijos, Bulgarijos. Konferencijoje dalyvaus EK atstovas Tassos Haniotis.

Ko tikitės iš šio renginio?

Konferencija įvyks praėjus savaitei po ES Vadovų tarybos susitikimo Briuselyje. Taigi Vilniuje mes galėsime įvertinti ES Vadovų tarybos sprendimus ir ketiname pasirašyti Vilniaus deklaraciją.

X