Briuselyje vyksta derybos dėl naujojo Europos Sąjungos biudžeto

Prezidentas palaiko Baltijos šalių ūkininkus

Liepos 13 d. Lietuvos žemės ūkio rūmai gavo Lietuvos Respublikos kanceliarijos atsakymą į birželio 17 d. kreipimąsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl vienodų Baltijos šalių žemdirbių konkurencinių sąlygų užtikrinimo naujuoju finansiniu laikotarpiu. Rašte pažymima, kad parama iš ES biudžeto turi būti skirstoma laikantis vienodų taisyklių, kad turi būti sudarytos teisingos ir nediskriminuojančios sąlygos dirbti bendroje ES rinkoje.

Su raštu galite susipažinti ČIA: LR Prezidento kancialiarija

Liepos 18 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis Briuselyje susirinkusiems Europos Sąjungos šalių vadovams pateikė atnaujintą 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžeto projektą ir naujus pasiūlymus dėl koronaviruso paveiktos ekonomikos gaivinimo fondo.

  1. Žemės ūkis. Bendra parama žemės ūkiui mažėja, bet Lietuvai ir dar aštuonioms šalims numatomos papildomos kompensacijos. Lietuvai siūloma skirti papildomai 125 milijonų eurų kaimo plėtros lėšų. Tai galima vertinti kaip dalinę kompensaciją dėl mažesnių tiesioginių išmokų ūkininkams.
  2. Atsigavimo fondas. Atnaujinta formulė, kaip būtų skirstomos dotacijos iš naujai kuriamo ekonomikos gaivinimo fondo po koronaviruso krizės. Didelę reikšmę skirstant lėšas turės ekonomikos rodikliai 2020 ir 2021 metais. Neoficialūs skaičiavimai rodo, kad parama Lietuvai būtų mažesnė nei gegužę siūlė Europos Komisija, bet didesnė nei praeitą savaitę pateiktas pasiūlymas. Negrąžintina parama gali sudaryti apie pustrečio milijardo eurų, svyravimai pagal skirtingas formules siekia kelis šimtus milijonų eurų. Be to, numatyta galimybė prašyti apie du milijardus eurų papildomų paskolų.
  3. Sanglaudos parama. Skurdesnių regionų atsilikimui mažinti skiriama vadinamoji sanglaudos parama Lietuvai bet kokiu atveju mažės, ekonominiams rodikliams priartėjus prie ES vidurkio. Esminės nuostatos nepakito: numatytas saugiklis, kad mažėjimas negali viršyti 24 proc. palikta kompensacija dėl emigracijos, kuria gali pasinaudoti Lietuva ir Latvija. Lietuvai ji gali siekti apie 180 mln. eurų. ES lėšomis galės būti finansuojama iki 85 proc. projektų sumos. Ši nuostata būtų taikoma vienam iš dviejų Lietuvos regionų – tam, kuriame ekonominiai rodikliai yra žemesni ir kuris neapima Vilniaus. Vilniaus regione ES lėšomis būtų galima dengti iki 40 proc. projektų sumos.
  4. Ignalinos AE uždarymas. 2021-2027 metais Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams numatoma 490 milijonų eurų. Lietuvai tektų prisidėti 14 proc. savo biudžeto lėšų.
  5. Karaliaučiaus tranzitas. Atnaujintame projekte siūloma nuo 139 iki 189 mln. eurų padidinti finansavimą vadinamajai Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities.

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį santūriai pasveikino Lietuvos žemės ūkiui numatytą papildomą paramą atnaujintame Europos Sąjungos biudžeto projekte, ir pridūrė, kad sieks pagerinti šį pasiūlymą.

G. Nausėda liepos 18-osios popietę sakė, kad Briuselyje vykstančiose derybose sieks spartesnio išmokų žemdirbiams augimo ir daugiau vadinamosios sanglaudos paramos lėšų.

Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, tuo metu ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų. Todėl Briuselyje G. Nausėda pareiškė sieksiantis, kad jau kitąmet išmokos būtų pakeltos iki 196 eurų.

LR ŽŪR organizuotos akcijos

Lietuvos žemės ūkio rūmai organizavo net 7 protesto akcijas Briuselyje, Europos Vadovų Tarybos metu, prie kurių prisijungė Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos žemdirbių savivaldos organizacijos.

Dar 2013 m., kai Lietuvai buvo siūloma vidutinė išmoka 144 Eur, LR ŽŪR organizavo 4 protesto akcijas, kurių dėka buvo pasiekta, kad augančia tvarka iki 2019 m. vidutinė išmoka sieks 170 Eur.

 

Viršelio nuotraukoje: LR ŽŪR organizuota protesto akcija Briuselyje 2019 m. gruodžio 12 d.