Sausio 29 d. Briuselyje įvykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje (ŽŪŽT), pirmąjį pusmetį pirmininkausianti Bulgarija pristatė savo darbo programą ir prioritetus žemės ūkio srityje.
Bulgarija įvardijo tokius žemės ūkio srities prioritetus:
- debatai dėl BŽŪP modernizavimo ir supaprastinimo po 2020 m.
- žemės ūkio biudžeto kitoje daugiametėje finansinėje programoje kuravimas
- kova su nesąžininga prekybos praktika
- miškininkystė
- rinkos padėties stebėsena
- prekybos derybos
- tvarus gyvūnų sveikatos valdymas ir gyvūnų vaistų dokumentų rinkinys
- daugiamečiai valdymo planai ir techninės priemonės žuvininkystės srityje
Bulgarijos Respublikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės ministras ir Tarybos pirmininkas Rumenas Porodzanovas pažymėjo, kad BŽŪP ateitis yra ne tik svarbiausias pirmininkavimo, bet apskritai vienas svarbiausių sąjungos klausimų, todėl visi debatai turi būti vieši.
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl komunikato „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, kuriame pateikiama BŽŪP po 2020 m. Komisijos vizija. Taryba daugiausia dėmesio skyrė BŽŪP pridėtinei vertei, ES pagrindiniams tikslams, kuriuos būtina išlaikyti, ir subsidiarumo klausimui.
Ministrai pabrėžė, kad BŽŪP teikia pridėtinę vertę ūkininkams, piliečiams ir visai visuomenei, taip pat tai, kad ji atlieka itin svarbų vaidmenį prisidedant prie teisingų pajamų ūkininkams, užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą ir gamybą visoje ES, padedant įgyvendinti aplinkos apsaugos ir klimato kaitos švelninimo uždavinį ir užtikrinant tvirtas ir tvarias kaimo vietoves. Ministrai taip pat susitarė, kad siekiant išsaugoti šią pridėtinę vertę yra svarbu toliau deramai finansuoti BŽŪP.
Ministrai perspėjo, kad ši seniausia ES bendra politika vėl gali transformuotis į nacionalines politikas, ir pabrėžė, kad nors ir svarbu, kad BŽŪP būtų lankstesnė ir labiau prisitaikytų prie nacionalinių ypatumų ir poreikių, esama rizikos, kad dėl naujojo įgyvendinimo modelio galėtų padidėti administracinė našta, būtų iškraipyta konkurencija ir vėluojama kompensuoti tiesiogines išmokas.
Pasak posėdyje pasisakiusio žemės ūkio viceministro Rolando Taraškevičiaus, Lietuva iš esmės palankiai vertina komunikate įvardytus BŽŪP tikslus. „Svarbiausi yra ūkininkai ir kaimo gyventojai, kuriems būtina užtikrinti tinkamą pajamų lygį. Tai siejame su tiesioginės paramos suvienodinimu – klausimu, kurį turime spręsti neatidėliojant“, – kalbėjo viceministras, pabrėžęs, kad didesnio lankstumo įgyvendinant BŽŪP ir pritaikant ją prie savo šalies specifikos rezultatas turi būti supaprastinimas ir administracinės naštos sumažinimas.
Kalbėdamas apie situaciją žemės ūkio rinkose, viceministras pažymėjo itin grėsmingą situaciją pieno sektoriuje, susidariusią dėl didelių į intervenciją supirktų nugriebto pieno miltelių kiekių, ragino EK ieškoti realių būdų jiems realizuoti nesutrikdant rinkos.
R. Taraškevičius akcentavo tai, kad reikia kreipti didesnį dėmesį afrikinio kiaulių maro prevencijos bei kontrolės priemonėms įgyvendinti – moksliniams tyrimams jau šiemet skirti dalinį finansavimą iš ES lėšų.