2023 m. birželio 6 d., prieš Seimui svarstant įstatymo projektą dėl kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje uždraudimo, Lietuvos žvėrelių augintojai ir juos palaikančių organizacijų lyderiai ir nariai, surengė taikų piketą, apeliuodami į Seimo narių sąžinę, pilietiškumą ir apsisprendimą dėl logiškų ir ekonomiškai paskaičiuotų sprendimų priėmimo.
Raimundas Vasiliauskas, žvėrelių augintojas iš Šiaulių rajono, stebėjosi, kad šiandien nepriklausomoje Lietuvoje kaimo verslininkai vejami iš savo sukurto verslo. „Iš manęs ir ūkio darbuotojų planuojama atimti verslą ir darbą. Verslą, kurį kūriau ir investavau į ūkį net 23 metus. Žiūrint iš verslo pusės, tai yra visiškas absurdas, ir jei Seimo nariai taip nuspręs, tada lai numato ir atitinkamas kompensacijas – lai nuperka šitą verslą. Štai pvz. Danijos skaičiavimu, toks ūkis yra vertas apie 10 mln.“, – piktinosi R. Vasiliauskas.
Albinas Balčiūnas, ūkininkaujantis 28 metus Mažeikių rajone, išreiškė tikėjimą sveiku Seimo narių protu ir retoriškai teiravosi, ar gali pasikartoti istorija, kai jo senelio sukurtą ūkį sovietmečiu nacionalizavo ir sunaikino. „Nejau istorija pasikartos ir šiandien? Kai kūriau ūkį, tie patys konservatoriai ragino tai daryti ir viskas vyko puikiai, kol neatsirado keletas mergaičių, gaunančių ne menkus pinigus, ir kaip matome, darančių įtaką Seimo nariams“, – kalbėjo A.Balčiūnas.
Klaipėdos rajone, sėkmingą verslą sukūręs Tomas Armalis stebėjosi, kad Lietuvoje, kuri yra nepriklausoma daugiau nei 30 metų, vyksta tokie dalykai – kaimo žmonės vejami iš darbo ir verslo be jokio loginio ir ekonominio pagrindimo.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus akcentavo, kad darbo vietos ir verslas kaime – pamatiniai dalykai, siekiant, kad Lietuvos kaimas būtų gyvybingas. „Kviečiu visus solidarizuotis, siekiant išlikti. Tikrai apmaudu, kad žmonės, kurie sunkiai dirba, investuoja, sukuria ne tik verslą, bet ir įkuria gerai apmokamas darbo vietas, šiandien vejami nežinia kur. Kas laukia? Turi būti vadovaujamasi protu, o ne emocijomis, nes žmogus yra vertybė.
Regina Bernatonienė, Lietuvos vidutinių pieno gamintojų asociacijos valdybos pirmininkė išreiškė pasipiktinimą tokiomis iniciatyvomis, kai valdžia siekia uždaryti konkurencingą verslą. „Kodėl konkurencingas verslas stumiamas į užribį? Ar bus geriau, kad žvėrelių auginimo verslas bus perkeltas į trečiąsias šalis, kur nėra tokio rūpesčio gyvūnų gerove? Nematau jokios logikos ir pasigendu sveiko proto“, – piktinosi R.Bernatonienė.
Gintarė Kisielienė, Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė stebėjosi, jog valdžia kuri turėtų tarnauti piliečiams, šiandien atsisuko prieš žmones. Kokia ateitis laukia, ar teks emigruoti iš Lietuvos? „Kur mums reikės pasidėti? Jei valdžia naikina, tai lai ir pasiūlymus konkrečius pateikia, ką mums daryti, kokiu verslu turėtume užsiimti. Kodėl niekas nesirūpina vilkų daroma žala ūkiuose, kai pjaunami gyvūnai, niekam tai nerūpi, bet kažkodėl parūpo žvėrelių auginimas“, – kalbėjo G.Kisielienė.
Sigitas Dimaitis, Žemės ūkio rūmų direktorius atkreipė dėmesį, kad prieš rinkimus, politikai žadėjo palaikyti ekonominį ir socialinį gyvenimą kaime. Deja šiandien stebime kitą situaciją, iš kurios turime pasidaryti išvadas, įvertinti politikų veiksmus bei tinkamai apsispręsti renkant valdžią ateityje.
„Grįžau iš emigracijos prieš 18 metų, įkūriau ūkį, sukūriau 15 gerai apmokamų darbo vietų, investavau 2,5 mln. Eurų, o šiandien valdžia nori, kad užsidaryčiau ir siūlo man kompensaciją – 20 tūkst. eurų“, – stebėjosi ūkininkas Evaldas.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas akcentavo vienybės ir vienas kito sektoriaus palaikymo svarbą. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad skiriasi ūkininkų ir tuščių narvų, bei juos remiančių Seimo narių požiūris į gyvūnų laikymą – „Mes manome, kad gyvūnas turi tarnauti žmogui, ir žiūrime iš žmogaus pozicijos, o dalis Seimo narių pradėjo pasaulį matyti audinės akimis – iš audinės pozicijos. Jiems nerūpi, kad tai, už ką balsuos netarnauja visuomenės labui, žmogui. Yra grėsmė, kad uždraudę kailinių žvėrelių auginimą, jie ateityje pradės matyti vištų akimis, ar kiaulių? Vyksta susidorojimas su žmonėmis, kurie dirba, kurie kuria darbo vietas, moka mokesčius, kuria valstybę. Tai kur šiandien žmonių gerovė, kad gyvūnų gerovė „statoma“ pirma žmogaus. Seimo nariams reikia paskaityti Konstituciją, prieš uždarant žvėrelių fermas ir paleidžiant į niekur porą tūkstančių žmonių. Konstitucijoje parašyta, kad valstybė gali paimti žmogaus turtą su sąlyga, kad bus tinkamai atlyginta. Priešingu atveju bus sukurtas precedentas, kad jūsų turtas, verslas bet kada gali tapti beverčiu dėl valdžios sprendimų ir nuosavybės apsauga liks tik tuščiais žodžiais Konstitucijoje. Ar šito siekia dabartinis Seimas ?“,- sakė A.Baravykas.
Česlovas Tallat-Kelpša, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas apgailestavo, kad planuojama nusavinti šeimos turtą, o siūloma kompensacija – 100 tūkst. eurų yra juokinga suma. „Tikiuosi, kad sveikas protas šiandien Seime nugalės ir neliksime apiplėšti kaip sovietų laikais, kai buvome išbuožinti ir ištremti į Sibirą”.
Piketą aplankę Seimo nariai Kęstutis Mažeika ir Liudas Jonaitis išsakė savo pritarimą žvėrelių augintojams ir pažadėjo balsuoti prieš įstatymo projektą dėl kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje uždraudimo.
*****
Apie Seimo sprendimą
Ir nors žvėrelių augintojai dar turėjo vilties, kad Seimo nariai balsuos vadovaudamiesi protu, o ne emocijomis, deja…
2023 m. birželio 6 d. po vykusio svarstymo Seimas pritarė įstatymo projektui dėl kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje uždraudimo. Juo siūloma drausti auginti ir žudyti gyvūnus vien dėl naudos iš jų kailio. Už balsavo 79 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė – 30. Po pritarimo iniciatyvai, bus notifikuota Europos Komisija, procesas truks 3 mėnesius. Jei Komisija pastabų neturės, įstatymo projektas keliaus atgal į Seimą galutiniam priėmimui.
Įstatymo projekte numatyta, kad kailių fermų draudimo įstatymas įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d., nuo tada besiverčiantiems šia veikla būtų galima gauti kompensacijas. 2027 m. sausio 1 d. įsigaliotų draudimas verstis kailinių žvėrelių auginimo veikla. Nutraukiantiems šią veiklą Aplinkos komitetas numato laiptuotos kompensacijos principą: verslą uždarę 2024 m. gautų 3 Eur už kiekvieną gyvūną, 2025 m. 2 Eur, o pasitraukę iš rinkos 2026 m. – 1 Eur.