Naujienos

Č.TALLAT-KELPŠA: „ŽŪR – raktas į valdžios duris“

Žemės ūkio rūmų taryba 2018 m. sausio 30 d. patvirtino Žemės ūkio rūmų renginių ir iniciatyvų planą, skirtą atkurtos Lietuvos valstybės 100 –mečiui paminėti. Viena iš iniciatyvų – pasidalinti Žemės ūkio rūmų organizacijų lyderių mintimis apie nuveiktus darbus, pasiektus rezultatus ir ateities vizijas.

Tęsiame pokalbių ciklą. Šį kartą kalbiname Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) pirmininką Česlovą TALLAT-KELPŠĄ.

Pradėkime pokalbį nuo neeilinio pasiekimo – bene prieš mėnesį Saga Furs aukcione Helsinkyje į 80 geriausių kailių buvo atrinkti net 34 Lietuvoje išauginti kailiai. Kaip tai nutiko? Atsitiktinumas ar tendencija?

Prisipažinsiu, kad šis pasiekimas mane pradžiugino, tačiau nelabai ir nustebino. Lietuviai kailinių žvėrelių augintojai ir anksčiau pasižymėdavo aukcionuose pateikiamų kailių kokybe. Nors prisidėjo ir sėkmė, tačiau vertinant kailių kokybę pasaulinėje rinkoje esame stiprūs, pavyzdžiui, vokiečių konkurentai. Žinoma, šį pasiekimą negreitai pagerinsime. Paaiškinsiu kailių aukcionų niuansus. Dviejuose Top Lot, t. y. geriausių iš geriausių kailių rinkiniuose buvo atrinkta po 40 kailių (vienas baltų, kitas – rudų) net iš 3,4 mln. Ir štai iš tų 80 atrinktų geriausių kailių šį kartą net 34 buvo patiekti iš Lietuvos. Tai – labai aukštas pasiekimas.

Kurie augintojai kokybiškus kailius pateikė?

Labai svarbu, kad tai nebuvo vieno ar kelių ūkių pateikti kailiai. Tai ir AB „Vilkijos ūkis“, Z.Dominausko įmonė „Paringuvio ūkis“, ŽŪB „Minkuva“, Skudžiūnų ŽŪB bei ūkininkai: Juozas Dainauskis, Vytautas Čepaitis, Domas Dargis, Egidijus Praninskas ir Ineta Beniušienė.

Taigi kada LŽAA buvo įsteigta, kiek šiuo metu asociacijos veikloje dalyvauja žvėrelių augintojų?

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija įsteigta 1993 – aisiais. Ši pelno nesiekianti organizacija šiuo metu vienija 40 narių. Lyg ir nedaug, tačiau būtent LŽAA nariai užima net tris ketvirtadalius Lietuvos rinkos pagal žvėrelių auginimą ir kailių realizavimą.

Kokie LŽAA tikslai?

Neišsiskiriame iš kitų asociacijų. LŽAA įkūrėme, nes reikėjo organizacijos, kuri gintų mūsų interesus valstybinėse bei tarptautinėse organizacijose. Mes bendraujame, keičiamės patirtimi, asociacija informuoja savo narius apie naujausius mokslo pasiekimus bei skatina juos aktyviai prisidėti prie mokslinių tyrimų plėtros žvėrininkystės ir kailininkystės srityse. Be to, LŽAA narius skatiname imtis pažangiausių kailinių žvėrelių auginimo technologijų ir geriausios patirties aplinkosaugos gyvūnų gerovės srityse. Plėtojame ekonominius ryšius tiek su Lietuvos, tiek su užsienio kailių verslo subjektais, bendradarbiaujame su švietimo ir mokslo institucijomis. Be to, asociacija teikia tikrai objektyvią informaciją visuomenei ir žiniasklaidai apie situaciją aplinkosaugos bei gyvūnų gerovės srityse, dalyvaujame viešose diskusijose, rūpinamės visos ūkio šakos reputacija.

LŽAA yra pagrindinės žemdirbių organizacijos – ŽŪR narė. Kuo dalyvavimas šioje organizacijoje jums svarbus, naudingas?

Dalyvauti ŽŪR veikloje ypač naudinga nedidelėms asociacijoms. Stambieji gal labiau matomi, o štai mums atskirai ginti savo interesus, valdžiai teikti pasiūlymus būtų sunku. Jeigu ir surastume valdžios duris, tai ar mus išklausytų, ar suprastų mūsų specifinius pasiūlymus? Tai – lyg raktas į valdžios duris. Žinoma, nereikia manyti, kad įstoję į ŽŪR galime likti ramūs, kad mūsų reikalais užsiims kažkas iš ŽŪR. Taip ir neturi būti, ypač kai kalbame apie specifines žemės ūkio sritis. Pavyzdžiui, nei ŽŪR darbuotojai ar ŽŪR tarybos nariai, nei ŽŪM valdininkai negali geriau už mus išmanyti žvėrelių auginimo niuansų ir žinoti apie problemas, su kuriomis mes susiduriame. Taigi mes patys turime ŽŪR tarybai pateikti pasiūlymus, argumentus ir po to jau per ŽŪR tuos pasiūlymus teikti valdžios institucijoms. Galėčiau paminėti daugybę atvejų, kai taip elgdamiesi pasiekėme savo tikslų.

 Užsiminėte apie gyvūnų gerovę. Ne paslaptis, kad tiek kitose šalyse, tiek Lietuvoje vadinamieji gyvūnų gynėjai kartais paskleidžia „netikras naujienas“ (vadinamąsias fake news) apie žvėrelių augintojus. Po to melaginga informacija paneigiama, tačiau palieka neigiamą atspalvį. Kaip LŽAA ginasi nuo tokių puolimų?

Ginamės objektyvia informacija. Galiu patikinti, kad po tokių žinių VMVT inspektoriai papildomai patikrina žvėrelius auginančius ūkius ir neranda nieko panašaus į paskleistus teiginius. Aktyvistai dažniausiai veikia religinių sektų išbandytais būdais: manipuliuoja žmonių jausmais, atvirai reiškia neapykantą mąstantiems kitaip. Susidaro įspūdis, kad už spaudimo uždrausti kailinių žvėrelių auginimą kyšo kitų valstybių verslo ausys. Rusijai, Ukrainai ir net Kinijai būtų labai naudinga, kad Europoje išvis neliktų žvėrelių fermų, tuomet sumažėtų pasiūla, šokteltų kainos ir nelikus konkurencijos šių šalių žvėrelių augintojai gautų daug naudos.

LŽAA tarptautinė veikla?

Mes priklausome tarptautinei Fur Europe organizacijai, nuolat dalyvaujame jos renginiuose ir taip tarptautiniu mastu giname savo interesus, gauname informaciją apie pasikeitimus rinkose, prognozes. Tai labai svarbi ir tik žvėrelių augintojams suprantama nauda. Šią savaitę dalyvausiu šios organizacijos posėdyje.

Pateikite kelis štrichus apie kelią, kuriuo ėjote, kol nutarėte užsiimti žvėrelių auginimu?

Baigiau Kauno politechnikos institutą, po to dirbau Lietuvos energetikos institute, vėliau – Vytauto Didžiojo universitete.

Kaip kilo mintis užsiimti žemės ūkiu?

Negalėčiau pasakyti, kad apie šį verslą svajonau. Paveldėjau senelio žemę, Vilkijos seniūnijoje. Jis užsiiminėjo tradiciniu žemės ūkiu, tačiau žvėrininkystės ūkis senelio žemėje veikė jau sovietiniais laikais. Todėl man ir kilo mintis užsiimti būtent šia veikla. Dabar mano pėdomis seka ir sūnus.

Post scriptum. Pridursime, kad Česlovas yra labai kuklus žmogus. Apie savo gerus darbus jis vengia kalbėti. Tačiau daugelis ūkininkų žino, kad Č.Tallat-Kelpša yra labai garbingas ir sąžiningas žmogus Priminsime, kad Vilkijoje (Kauno r.) „Vilkijos ūkis“ (nuo 1993 m. užsiima kailinių žvėrelių auginimu) yra vienas iš stambiausių darbdavių seniūnijoje, įdarbinantis per 150 žmonių ir mokantis jiems didelius atlyginimus.

Be kita ko, Č.Tallat-Kelpša buvo iniciatorius įsteigti vardinę savo senelio – žymaus tarpukario Lietuvos žemės ūkio veikėjo agronomo Jono Tallat-Kelpšos atminimo stipendiją, kuri buvo pradėta skirti Lietuvos žemės ūkio universiteto (dabar – Aleksandro Stulginskio universitetas) Agronomijos fakulteto studentui.

1928-1934 metais J. Tallat-Kelpša buvo pirmasis Žemės ūkio rūmų direktorius, pavertęs įstaigą didele ūkine organizacija. Jis – vienas iš Jaunųjų ūkininkų ratelių steigėjų, žemės ūkio tyrimų įstaigos organizatorių.

X