Copa-Cogeca reiškia susirūpinimą dėl piktžolių valdymo grūdų sektoriuje

Copa – Cogeca, drauge su kitomis Europos Sąjungos (ES) organizacijomis parengė oficialų raštą komisarui Christophe Hansen, atsakingam už žemės ūkį ir maistą bei komisarui Olivér Várhelyi, atsakingam už sveikatą ir gyvūnų gerovę. Rašte išreiškiamas susirūpinimas dėl piktžolių valdymo problemų ES grūdų sektoriuje ir prašoma atsižvelgti į šias problemas sprendžiant politikos klausimus, kad būtų užtikrintas sektoriaus tvarumas ir ateities grūdų gamybos efektyvumas.

ES grūdų sektoriui atstovaujančios asociacijos išreiškia susirūpinimą dėl galimos techninės piktžolių rizikos ir neigiamo poveikio ES grūdų gamybai.

ES yra viena iš didžiausių žemės ūkio gamintojų pasaulyje, kasmet užaugina apie 270 mln. tonų grūdų, kas sudaro apie 10 % visos pasaulinės grūdų produkcijos. Be to, ES yra antra pagal dydį kviečių eksportuotoja pasaulyje, kasmet eksportuodama apie 47 mln. tonų grūdų ir taip prisidėdama prie pasaulinio maisto tiekimo ir geopolitinio stabilumo.

Nors ES grūdų sektorius išlieka labai svarbus, per pastaruosius 20 metų pastebimas grūdų gamybos stagnavimas ir derliaus mažėjimas. Piktžolių valdymas, kartu su kitais veiksniais, tokiais kaip klimato sąlygos, kenkėjai ir dirvožemio kokybė, turi esminę įtaką grūdų gamybai. Nekontroliuojamos piktžolės gali sumažinti derlių iki 50 %, paveikti grūdų kokybę ir kelti susirūpinimą dėl maisto užtikrinimo.

Didelė piktžolių grėsmė gali lemti tai, kad grūdai, kurie auginami maisto produktams, gali būti tinkami tik į pašarus arba bioenergetikai. Piktžolės gali ne tik sumažinti derlių, bet ir paveikti rinkos kainas. Kai kurios piktžolės, pvz., durnaropės,  taip pat kelia pavojų dėl pavojingų toksinų, tokių kaip alkaloidai. Nors užterštus grūdus galima valyti, bet šis procesas yra brangus ir vis tiek turės įtakos grūdų kokybei.

Todėl piktžolių kontrolė yra vienas iš prioritetinių klausimų ES grūdų gamintojams. Ūkininkai taiko įvairias priemones, tokias kaip tvarios žemdirbystės praktikos, mechaninis ravėjimas ir augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimas. Be to, vis dažniau taikomos ilgalaikės sėjomainos, pakoreguotos sėjos datos, siekiant sumažinti piktžolių ir mažinti priklausomybę nuo tradicinių augalų apsaugos produktų.

Nors integruotas piktžolių valdymo požiūris leido ūkininkams veiksmingiau kovoti su piktžolėmis ir mažinti augalų apsaugos produktų naudojimą, jų pasirinkimas vis dar yra ribotas. Todėl būtina užtikrinti, kad dabartiniai augalų apsaugos produktai ir jų veikliosios medžiagos nebūtų uždraustos, kol nebus sukurti saugūs, veiksmingi ir ekonomiškai tvarūs alternatyvūs sprendimai.

Siekiant išvengti piktžolių valdymo krizės ir užtikrinti ES grūdų sektoriaus tvarumą, būtina toliau remti esamas veikliąsias medžiagas ir skatinti inovacijas bei alternatyvas, kad piktžolių kontrolė išliktų veiksminga ir ekonomiškai naudinga.

Skip to content