Naujienos

Darbą baigia šios kadencijos Seimo Kaimo reikalų komitetas

982Peržiūrų

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) lapkričio 4 d. susirinko veikiausiai jau į paskutinį posėdį. Atsiradus poreikiui, KRK ateinančią savaitę dar galėtų posėdžiauti, tačiau tai mažai tikėtina. Nebaigtus darbus tęs jau XIII Seimas. Jis į pirmąjį posėdį turėtų rinktis lapkričio 13 d.

Lapkričio 4 d. posėdyje dalyvavo Lietuvos Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, LR ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis. Žemdirbių savivaldos atstovai aktyviai pasisakė dėl parlamentinės kontrolės klausimo – 2020 metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo rezultatų bei tiesioginių išmokų sistemos perspektyvų.

Bendrais bruožais apie šių metų deklaravimo sezoną: Žemės ūkio ministerija konstatuoja, kad COVID-19 fone procesas vyko sklandžiai; EK dėl pandemijos suteikė išimčių, todėl ženkliai sumažėjo patikrų vietoje skaičius; pasėlių deklaravimo tendencijos išlieka tos pačios (deklaruojamos žemės plotai didėja, o pareiškėjų skaičius mažėja, pastebimai traukiasi daugiamečių pievų plotai). Mąstant apie ateinančius metus planuojama kartu su kitomis kontroliuojančiomis institucijomis toliau mažinti patikras, švelninti sankcijas (už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei valdymo reikalavimų pažeidimus), skaitmenizuoti procesus bei procedūras pasitelkiant išmaniąją programėlę „NMA Agro“ ir, žinoma, rengtis naujajam BŽŪP periodui. Tiesioginių išmokų taisykles ketinama patvirtinti iki šių metų pabaigos.

A.Baravykui pasidomėjus, kaip bus su žemdirbių savivaldos labui pareiškėjų paskirtomis lėšomis (1 Eur nuo 1 ha), ŽŪM atstovas Tadas Švilpauskas patikino, jog daromi „namų darbai“, komunikuojama su organizacijomis – pinigai būsiantys išmokėti. Ministerijos nuomone, sumanymas deklaruojant pasėlius paremti asociacijas yra geras.

Z.Cironkienė valstybės institucijų atstovų dėmesį paragino atkreipti į išaugusius deklaruotų moliūgų plotus – ar nėra kai kurių pareiškėjų piktnaudžiavimo, būdas užsitikrinti didesnes tiesiogines išmokas? Taip manyti verčia tai, kad laukuose iki šiol tenka matyti pūpsančius moliūgus, kai tikrieji augintojai derlių jau seniai nuėmė.

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vyriausiasis patarėjas Artiom Volkov pripažino, kad piktnaudžiavimas siekiant susietųjų išmokų yra tikėtinas, nes parama nėra grindžiama pagal atskiras daržovių rūšis. Pasak jo, problema išsprendžiama – nesąžiningus pareiškėjus galima sudrausminti įsakymu ar kitu reikalavimu įtvirtinus sąlygą, kad turi būti užtikrintas produkcijos pardavimas.

KRK dirbo kaip darni komanda, nors visos suplanuotos darbų apimties neįveikė. Priežastys įvairios. Kokių būta kliūčių? Atsakymų galima rasti ir tame paskutiniajame posėdyje, kuris vyko nuotoliniu būdu.

Naujos sudėties KRK teks toliau tobulinti Pluoštinių kanapių įstatymo nuostatas. Tai projektas, turbūt labiausiai aptarinėtas žemdirbių bendruomenėje, su juo sieti verslo plėtros lūkesčiai. Pataisų, kuriomis norima sudaryti platesnes pluoštinių kanapių perdirbimo galimybes, priėmimas kluptelėjo per notifikavimo procedūrą. Iki lapkričio 9-osios Lietuva turi informuoti Europos Komisiją dėl savo tolesnių žingsnių. Yra taip, kad vyksta valdžios pasikeitimas. Sprendimai dėl pataisų formuluočių bus priimami pasibaigus šiam procesui. Taip pat tam laikui tikimais sulaukti svarstomoms nuostatoms palankių naujienų iš Pasaulio sveikatos organizacijos.

Dar vienas klausimas, kuris liko atviras po šio KRK posėdžio: taip ir nepavyko pradėti svarstyti siūlymų griežtinti gyvūnų augintinių laikytojų atsakomybę. Seimo rudens sesijos pradžioje Seimo nariai įregistravo dvi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, taip pat Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso įstatymų pataisų projektus. Vyriausybė buvo paprašyta pateikti išvadą. Deja, ji iki šiol nepateikta, todėl, Seimo KRK pirmininko Andriejaus Stančiko žodžiais, nėra ką ir svarstyti.

KRK paskutiniajame posėdyje „bendru sutarimu“ sprendimas priimtas tik vienu darbotvarkės klausimu – pritarta Žemės ūkio ministerijos siūlymui tobulinti LR augalų veislių apsaugos įstatymą. Nuo jo priėmimo praėjo beveik 20 metų, tad atsirado būtinybė tikslinti terminologiją bei kai kurias galiojančias įstatymo nuostatas, atsižvelgti į patirtį suteikiant teisinę apsaugą augalo veislei visoje Europos Sąjungoje. Į dokumentą Seimo komitetas gilinosi ir praėjusios savaitės posėdyje, papildomai buvo surengti klausymai. Šiam projektui kai kurie KRK nariai rengiasi teikti pasiūlymus, tikslinti selekcinio užmokesčio nuostatas. Tačiau prie jų bus sugrįžta vėliau, kai Seimo plenariniame posėdyje bus pritarta šiam projektui.

X