Naujienos

Darbo grupės pasiūlymai skinasi kelią

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) darbo grupės šalies kooperacijos būklei įvertinti ir pasiūlymams dėl kooperacijos plėtros pateikti posėdis 2019 m. liepos 2 d. įvyko Žemaitijoje –  prieš 18 metų Plungėje įkurtos žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ patalpose. Posėdyje dalyvavo ir LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė.

Posėdžiui vadovavo ŽŪM mentorius Rimantas Krasuckis bei ŽŪM ministro patarėjas Alvydas Aleksandravičius, o jiems talkino ŽŪM Teisės ir personalo skyriaus vyr. specialistas Alfredas Gustas. Taip pat posėdyje dalyvavo LR ŽŪR tarybos narys Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“  pirmininkas bei ŽŪKB valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas,  LAEI direktorė Rasa Melnikienė, ŽŪKB „Pieno gėlė bei UAB „Pieno partneriai“ direktorius Rolandas Jurkus, VDU ŽŪA Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų instituto direktorius, prof. Janas Žukovskis,  Klaipėdos universiteto prof. Julius Ramanauskas, žemės ūkio kooperatyvo „Agrolit“ direktorius Vilius Jundulas, kooperatyvo „EKO tikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius, „EKO Žemaitija“ direktorius Albinas Slavinskis, žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos narys Adomas Statkus ir kt.

Žemės ūkio kooperatyvo „Pieno gėlė bei UAB „Pieno partneriai“ direktorius Rolandas Jurkus ŽŪM darbo grupės nariams papasakojo apie „Pieno gėlės“ bei pirmuosius prieš šešis mėnesius sukurtos gamybinės grupės „Pieno partneriai“ žingsnius. 

ŽŪK „Pieno gėlė“  supirkto pieno kiekis nuo 2010 padidėjo nuo 15.380 t iki 20.508 t. Tiesa, 2015 m. buvo supirkta 21.330 t. 2016 ir 2017 m. supirkto pieno kiekis mažėjo, atitinkamai 4 ir 2 proc., tačiau 2018 m. jau pakilo 3 proc., nors narių sumažėjo ir, tikėtina, artimiausiais metais dar sumažės. Kasmet vis didesnę dalį užima stambesni pieno gamintojai. Tokią prognozę pateikė direktorius R.Jurkus. Išsamiau apie šios kooperatinės bendrovės veiklą ir jos pasikeitimus rašysime artimiausiu laiku.

R.Krasuckis darbo grupės nariams ir svečiams pateikė informaciją apie darbo plane numatytų nuostatų įgyvendinimo klausimus. Vienas iš svarbesnių klausimų – pageidavimas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams sumažinti pelningumo rodiklį. Šiuo metu taikomas 2 proc. reikalavimas.

„Dėl šios priežasties dar kartą surengėme programos valdymo komitetą. Pristačiau pasiūlymus reikalavimą sumažinti iki 0 arba 1 proc. ir jau atrodė, kad pasieksime tikslą, juo labiau, kad pritarė ir ministras, tačiau komitetas dar kartą nutarė kreiptis į Konkurencijos tarybą“, – pasakojo R.Krasuckis.

Gautas atsakymas nepalankus. Koks galimas sprendimas?

„Viena iš galimybių – mažinti pelningumo rodiklius visiems, ne tik žemės ūkio kooperatyvams. Dar kartą kviesime programos valdymo komitetą ir pateiksime šį pasiūlymą“, – sakė R.Krasuckis.

Kilo diskusija. Jeigu kooperatyvams negalima teikti minėtos išimties, tai apskritai ar valdžia gali kalbėti apie prioritetus?

„Juk Konkurencijos taryba visais atvejais aiškins, kad pažeidžiami konkurencijos principai“, – priekaištavo posėdyje dalyvavusi LAEI direktorė R.Melnikienė.

„Tokiu atveju beprasmiška kalbėti apie kooperacijos stiprinimą“, – stebėjosi A.Žliobaitė.

Taigi nors viltys dar neprarastos, teoriškai dar įmanoma 2020 – aisiais paskelbti paramos šaukimus, tačiau praktiškai jau vargu ar bus įmanoma tai atlikti.

Darbo grupės nariai diskutavo ir apie galimybes suvaržyti netikrų kooperatyvų norus pretenduoti į ES ir valstybės paramą.

Darbo grupės plane yra Kooperacijos įstatymo pakeitimai – su apyvarta kooperatyve susieti balsavimo svorį kooperatyve, t.y., kad būtų galima išvengti principo:  vienas narys – vienas balsas.

„Dėl šio principo bei dėl kooperatyvų pripažinimo tvarkos pakeitimo žemės ūkio ministras G.Surplys pateikė nurodymą ŽŪM Teisės ir Teisėkūros skyriams parengti Kooperacijos įstatymo pakeitimus“, – sakė R.Krasuckis.  

Posėdžio vadovas įpūtė ugnies pacituodamas senųjų ES šalių teiginį, kad kooperatyvai rinkoje turėtų išsilaikyti tik dėl jiems kooperacijos suteikiamų galimybių kartu įveikti ekonominius sunkumus.

„Kiek laiko šiose šalyse gyvuoja kooperatyvai?“, – paklausė A.Žliobaitė.

„Daugiau nei 100 metų“, – atsakė R.Krasuckis.

Tuo ir baigėsi ši diskusija – reikia Lietuvoje kooperatyvams teikti prioritetą, ar nereikia. Kol kas reikia! Po 20 ar 30 metų gal jau nereikės, gal kooperatyvai ir Lietuvoje pakankamai sustiprės ir gales konkuruoti su akciniu kapitalu.

Žemės ūkio ministro patarėjas A.Aleksandravičius patikino, kad ŽŪM darbo grupės šalies kooperacijos būklei įvertinti ir pasiūlymams dėl kooperacijos plėtros pateikti darbo nenupučia vėjai.

„Tik iš šalies gali atrodyti, kad mes tik diskutuojame. Yra konkretūs rezultatai. Pavyzdžiui, mūsų darbo grupei pasiūlius pasikeitė grūdų augintojų kooperatyvų galimybės gauti paramą ir naudotis Paskolų garantijų paslaugomis. Artimiausiu laiku bus pakeistos taisyklės ir tikiuosi, kad grūdų augintojų kooperatyvai jau šią vasarą galės naudotis palūkanų kompensavimo galimybe“, – tikino A.Aleksandravičius.

Pasak ministro patarėjo, labai tikėtina, jog bus pritarta ir LR ŽŪR narių pasiūlymui, kad gamintojų organizaciją galėtų sukurti ne 10, bet 5 kooperatyvai. Kaip yra kaimyninėje Lenkijoje.

Nuotraukoje: LR ŽŪR tarybos narys Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“  pirmininkas bei ŽŪKB „Pieno gėlė” valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas

X