Naujienos

Daržovių augintojai nusibrėžė veiklos planus

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) narė Lietuvos daržovių augintojų asociacija (LDAA) surengė visuotinį narių ataskaitinį susirinkimą. 21 – uosius veiklos metus pradėjusios organizacijos nariai sprendė ne tik įprastus organizacijos veiklos klausimus, bet ir išsamiai aptarė situaciją daržovių sektoriuje, diskutavo apie asociacijos galimybes ginti savo narių interesus.

Renginyje dalyvavo ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Rimantas Krasuckis ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM direktorius Sergejus Fedotovas.

Atlikti asmeninę apyskaitą

LDAA valdybos pirmininkė ūkininkė Daiva Šateikienė kolegoms daržovių augintojams palinkėjo neužsidaryti savo ūkiuose, neapsiriboti tik savo problemomis: „Kai kurie daržovių augintojai neretai neįžvelgia dalyvavimo asociacijoje asmeninės naudos. Praverstų kiekvienam savęs paklausti: ką aš nuveikiau, kad sėkmingiau gyvuotų ne tik kiekvieno mūsų ūkis, bet ir mūsų asociacija, ką darau, kad mes, kaip piliečiai, jaustumės saugūs, ką mes darome, kad mūsų valstybė būtų saugi ir kad joje būtų gera gyventi. Palinkėsiu kiekvienam iš mūsų sau atlikti tokią asmeninę apyskaitą“.

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas iš esmės pritarė LDAA valdybos pirmininkei: „Savo tikslus galime pasiekti aktyviai dalyvaudami ŽŪR veikloje. Galiu tik padėkoti LDAA direktorei  ŽŪR tarybos narei Zofijai Cironkienei už jos aktyvumą, labai konkrečius pasiūlymus ir sugebėjimą atsirinkti organizacijas, kurios geriau gintų jūsų, daržininkų, interesus“.

Pasak A.Baravyko, nors valstybės institucijos turėtų nubrėžti žemės ūkio vystymosi kryptis ir jų laikytis, tačiau kol kas, ypač dabar, kai vyksta reformos, šiuo darbu kaip niekada anksčiau aktyviai tuo turi užsiimti patys žemdirbiai.

„Todėl turime skaityti įstatymų projektus, domėtis valdžios ketinimais, sprendimais ir daryti įtaką, o efektyviau tai daryti dalyvaujant asociacijoje, kuri priklauso pagrindinei žemdirbių organizacijai – Žemės ūkio rūmams“, – sakė A.Baravykas.

Be finansinių injekcijų neaugs

LDAA šiuo metu turi 112 narių, tarp kurių yra 14 firmų. Asociacijos nariai 2018 – aisiais 1987 ha užaugino apie 90 tūkst. t bulvių ir 2073 ha – per 65 tūkst. t įvairių kitų daržovių.  Pasak LDAA direktorės Zofijos Cironkienės, bene pirmą kartą daržovių plotas buvo šiek tiek didesnis nei bulvių.

Apskritai visas šalies daržovių sektorius žemės ūkio produktų rinkoje yra stabiliai nedidelis ir be valstybės injekcijų vargu ar įmanoma tikėtis spartesnio augimo. Pavyzdžiui, bulvių deklaruota 10,8 tūkst. ha, beveik 5 tūkst. ha daržovių.

„Daugiausia auginama burokėlių – 1200 ha, svogūnų plotai artėja prie 700 ha, morkos – apie 620 ha. Pastaroji daržovė tikrai perspektyvi, turi paklausą, deja, neatsiranda naujų ūkių, kurie investuotų morkų plovimo bei rūšiavimo įrangai. Kopūstų plotai mažėja – 587 ha. Vis daugiau auginama salotų, špinatų – apie 700 ha, nors šie duomenys yra abejotini“, – pasakojo Z.Cironkienė.

Neišsemti rezervai

Daržovių rinkoje veikia trys tikrojo dėmesio verti kooperatyvai: „Bulvių namai“, „Suvalkijos daržovės“ bei „Agrolit“, kurio veikloje dalyvauja LDAA narys UAB„Agrošiltnamiai“.

Tačiau akivaizdu, kad daržovių sektoriaus rezervai neišsemti.

„Daržovių sektorius yra stagnacijoje, nors vadinamas prioritetiniu, nors sukuriantis didžiausią pridedamąją vertę, santykinai sukuriantis daugiausia darbo vietų“, – sakė Z.Cironkienė.

Kokios priežastys, kodėl nėra ir neprognozuojamas proveržis?

„Todėl, kad trūksta paramos investicijoms tiek kooperatyvams, tiek ūkiams bei perdirbimo įmonėms. Be to, daržovių sektoriuje reikia ženklių investicijų. Ūkiams 400 tūkst. EUR dar užtenka, tačiau kooperatyvams tiek yra per mažai, juk saugyklos, laistymo sistemos ir kt. labai brangiai kainuoja“, – aiškino Z.Cironkienė.

Be kita ko, LDAA duomenimis, ES paramą gauna tik 60 proc. jos siekiantys ūkininkai ar kooperatyvai. Kokios priežastys?

„Sunku surinkti prioritetinius balus. Pavyzdžiui, 30 ha daržovių ūkiui reikia investicijų saugykloms įrengti, tačiau pagal ekonominius dydžius prioritetinių balų jam neskiriama“, – vardijo trukdžius Z.Cironkienė.

Pasak LDAA direktorės, artėjant naujam ES finansavimo laikotarpiui valstybė turi nuspręsti – ar daržovių sektoriuje bus siekiama proveržio, ar liksime senose vėžėse ir paklausą turintis sektorius darbuosis iki 5 tūkst. ha.

„Tenka apgailestauti, kad nepasinaudojame Belgijos, Olandijos patirtimi, kai šios šalys per dešimtmetį iš esmės pakeitė daržovių sektorių ir išsiveržė į lyderius“, – svarstė Z.Cironkienė.

LDAA nariai išklausė ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresniojo patarėjo Rimanto Krasuckio bei Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus Sergejaus Fedotovo nuomones dėl daržininkystės sektoriaus plėtros.

Kiti klausimai

LDAA nariai aptarė bulvių eksporto galimybes į Norvegiją ir kitas trečiąsias šalis.

Dalyvavimo Fruit Logistica 2019 parodoje bei LDAA Finansinę ataskaitą, balanso ir veiklos rezultatų ataskaitas pateikė LDAA buhalterė  Aurelija Kriūkaitė.  LDAA nariai diskutavo dėl asociacijos nario mokesčio pakeitimo bei 2019 – ųjų veiklos plano.

X