Naujienos

Daržovių augintojai tikisi sulaukti daugiau dėmesio

Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) narė Lietuvos daržovių augintojų asociacija (LDAA) pradėjo trečią veiklos dešimtmetį (Įkurta 1998 m.). Asociacija vienija tiek stambius, tiek smulkius daržovių ir bulvių augintojus.

Apie daržovių augintojų vargus ir džiaugsmus kalbiname LDAA direktorę ir ŽŪR tarybos narę Zofiją CIRONKIENĘ.

2018 – ųjų lapkričio mėn. Žemės ūkio ministerija už aktyvią veiklą ir nuopelnus žemės ūkio srityje jus apdovanojo ŽŪM garbės ženklu. Tai retas ir labai garbingas apdovanojimas. Jus pažįstantys ūkininkai ir valdininkai žino, kad nevyniojate žodžių į vatą, drąsiai išsakote savo nuomonę.

Todėl ir buvau šiek tiek nustebinta dėl apdovanojimo, juk nesu nei lojali, nei nuolanki. Esu laisva, nesuvaržyta klausimų, kaip ir kur reikės realizuoti savo produktus. O rinkoje, deja, padėtis tokia, kad daržovių augintojai, prieš išsakydami savo nuomonę, neretai turi pagalvoti apie pasekmes. Tokias aplinkybes turėtų įvertinti ir Žemės ūkio ministerijos vadovai – suprasti, kad reikia rūpintis ne tik grūdų, mėsos ir pieno sektoriais, bet daugiau dėmesio skirti ir daržovių augintojams, kurie sukuria daug darbo vietų.

Kiek narių vienija LDAA?

Šiuo metu asociacijos veikloje dalyvauja apie 100 narių. Būna, kad vienas kitas pasitraukia, o keli – prisijungia.

Yra ieškančių trumpalaikės naudos?

Nepririšame, nelaikome per prievartą. Būna ir tokių, kuriems tereikia gauti pažymą arba siekia kitos trumpalaikės naudos. Būna ir tokių jaunųjų ūkininkų, kurie gauna paramą, tačiau daržininkystės taip ir nesiima.

Regis, kaip tik jauni žmonės turėtų domėtis naujovėmis, kaupti žinias?

Taip turėtų būti, bet iš kai kurių jų elgesio gali pamanyti, kad jie viską jau išmano.

Pažvelkite į daržovių augintojus iš tolimesnio atstumo – kaip šia veikla užsiimantys ūkininkai, apskritai, šis sektorius pasikeitė per du dešimtmečius?

Žmonės labai skirtingi. LDAA yra ir pasyvių, pesimistiškai nusiteikusių ūkininkų, kurie nelinkę daug investuoti, nes galvoja, kad konkuruoti su kaimynais lenkais neįmanoma, kad jie mus užvers savo daržovėmis ir mes bankrutuosime. Tačiau yra ir drąsių žmonių, kurie atidžiai stebi ir domisi, ką ir kaip daro lenkai ir kitų šalių daržovių augintojai, investuoja, galvoja apie tolimesnę savo ūkių ateitį. Daugiausia investuoja turintys 40-50 ha. Jie dar turi galimybių didinti ūkių efektyvumą, nors plėsti ūkius jau galimybės beveik išsemtos. Šalyje beveik nesikeičia ir bendras daržovių plotas – apie 5 tūkst. ha ( ir apie 13 tūkst. ha bulvių – zur.lt). Taigi susidaro įspūdis, jog kai kurie daržovių auginimo ūkiai pasiekė savo plėtros ribą ir nežymius pasikeitimus lemia tik ūkio savininko pasikeitimas, kai tėvų ūkius perima jų vaikai.

Šį sausra pasižymėjusį sezoną eksporto rinkos lietuvių daržovių laukia išskėstomis rankomis, tačiau ar visas nišas užpildėme vidaus rinkoje?

Paklausą lemia vartotojai, o jie atsižvelgia ne tik į kokybę, bet ir į kainą. Turguose prekiauja tik smulkieji daržovių augintojai. O stambesnieji savo užaugintus produktus parduoda supirkėjams, kurie tuos produktus perparduoda vartotojams. Ir šiuo atveju, nors vartotojai prašo lietuviškų produktų, tačiau įvertina ir jų kainą. Prekybininkai irgi naudojasi susidariusia padėtimi ir produktus renkasi tarsi aukciono būdu – perka iš pasiūliusių mažiausią kainą. Taigi augintojai praranda daug pinigų. Kita galimybė – tapti didmenininkais. Tačiau ši niša lietuvių augintojams labai sunkiai prieinama. Didmenininkų argumentai labai paprasti – vaikų darželiai, mokyklos, valgyklos, restoranai pirmiausia ieško pigiausių produktų, o pigiausius dažniausiai tiekia kaimynai lenkai. Todėl lietuvių prekinių ūkių investicijos susijusios su galimybėmis produkciją eksportuoti, t.y. gaminti aukštesnės kokybės produktus, juos tinkamai pakuoti. Ir tokius lietuvių produktus perka net lenkai.

Kaip vertinate eksperimentą Ukmergės rajone, kur vietos gamintojų produktus perka vaikų darželiai, o artimiausiu metu tokie produktai bus tiekiami šio miesto mokykloms, ligoninei ir kt.?

Jeigu kalbame apie tokio eksperimento pritaikymą, tai reikia užtikrinti patikimą produktų tiekimo schemą. Smulkieji daržovių augintojai juk patys nepajėgs nuolat tiekti produkciją, o stambiesiems augintojams irgi sudėtinga patiems nuolat produkciją išvežioti į mokyklas, darželius ir kt. Taigi valstybė turėtų pasirūpinti, kad UAB „Pontem“  ar UAB „Sanitex“ mokykloms, darželiams, ligoninėms ar kt. įstaigoms tiektų tik lietuviškus produktus – ar ekologiškus, ar nacionalinės kokybės produktus (NKP). Tai labai svarbi problema, nes šios įmonės rinkoje dominuoja ir, manau, VMI turėtų teisėtų priežasčių jas išsamiau tikrinti. Pavyzdžiui, būta atvejų, kai tokios įmonės su ūkininkais atsiskaitydavo tik po 5-6 mėnesių.

Taip nutiko, kad turime kaimynus lenkus, kurių daržovių auginimo sektorius yra labai stiprus. Tačiau ar galime daryti išvadą, kad Lietuvoje užauginame aukštesnės kokybės daržoves?

Tenka bendrauti su olandais, kurie, kai tik susipažino su Lietuvos daržovių auginimo sektoriumi, drąsiai pasakė, kad galėtų ir norėtų supirkti visas Lietuvoje užauginamas daržoves. Lietuviai tikrai daug dėmesio ir investicijų skiria būtent kokybei. Mūsų ūkininkai šia prasme yra ambicingi – nors LŽŪKT pripažįsta, kad neturi aukšto lygio daržininkystės konsultantų, tačiau ūkininkai sugeba mokytis vieni iš kitų Lietuvoje ir lankydamiesi kitose ES šalyse. Kodėl to siekia? Todėl, kad aukštos kokybės produktų tikisi ir vartotojai.  Jeigu lygintume lietuviškus ir lenkiškus produktus, tai turime įvertinti, kad dirbame skirtingose zonose, kuriose galioja ir kitokie augalų apsaugos reikalavimai. Be to, kaimynai lenkai turi daug nedidelių daržininkystės ūkių, kurie negali užauginti aukštos kokybės produktų. Tačiau lenkai yra geri verslininkai – jie sugeba tuos nedidelius ūkius teoriškai sujungti į grupes ir iš jų surinktus produktus paruošti ir pateikti prekybai. Tačiau kokybės užtikrinti jie negali ir supirkėjai ES rinkoje tai žino. Tačiau tokia pigi lenkų produkcija užima didelę rinkos dalį Lietuvoje.

Taigi problemų yra daug. LDAA yra ŽŪR narė, o jūs jau daug kadencijų esate renkama į ŽŪR tarybą, LDAA dalyvauja ir tarptautinių žemdirbių interesus ginančių organizacijų veikloje. Ar šios institucijos jus girdi, ar pavyksta apginti daržovių augintojų interesus?

Daržovių augintojams visur nelengva, nes, kaip jau minėjau, daugiausia vietos užima stambiausi žemės ūkio sektoriai. Taigi kai interesai labai aštriai nesikerta, girdimas ir daržovių augintojų balsas. Jeigu mūsų neišgirsta, einame savo išmintais keliais ir kovojame. Niekas kitas to darbo už mus nepadarys. Pasitikėjimo savo jėgomis suteikia tarptautinė veikla. Nors šiais laikais yra daug informacijos šaltinių, tačiau daugiausia naudos gauname, kai patys naujienas sužinome iš pirminių šaltinių, pavyzdžiui, iš Briuselyje veikiančių COPA/COGECA ir kitų organizacijų. Beje, mes ne tik patys ieškome informacijos, bet ir kiti ten suranda informacijos apie mus iš mūsų. Štai prisimenu atvejį, kai pirmaisiais dalyvavimo tarptautinėse organizacijose metais Briuselyje mums pasiūlė suorganizuoti pasaulinį metinį daržininkystės simpoziumą. Mums užteko ambicijų – surengėme šią konferenciją ir nustebinome kolegas iš ES. Tai buvo pažinčių pradžia, tas renginys mums atvėrė duris į daugelį organizacijų.

LDAA uždaviniai:

-Atstovauti ir ginti narių bendrus interesus santykiuose su visuomene, valstybės valdžios ir valdymo institucijomis;

-Formuoti šalies daržininkystės ir bulvininkystės vystymo politiką;

Skatinti aukštos kokybės daržovių ir bulvių produkcijos gamybą rinkos sąlygomis, prekinį paruošimą ir rinkodarą;

-Plėtoti Asociacijos narių integracijos ir kooperacijos formas;

-Bendradarbiauti ekonominiais ir profesiniais klausimais su Lietuvos ir užsienio šalių partneriais;

-Padėti organizacijos nariams realizuoti produkciją, diegti mokslo rekomendacijas bei praktinį patyrimą, kelti jų profesinę kvalifikaciją.

LDAA narių veiklos kryptys:

-Daržovių ir maistinių bei sėklinių bulvių auginimas;

-Daržovių ir bulvių prekinis paruošimas bei realizacija

X