Naujienos

Dėmesio kiaulių augintojams! AKM protrūkis

Afrikinis kiaulių maras (AKM) – sunkiai likviduojama ir labai pavojinga užkrečiamoji liga, kurios pasireiškimo rizika ypač išauga šiltuoju metų laiku. Tai patvirtina ir jau trečiasis AKM atvejis šiemet nustatytas kiaulių laikymo vietose. Varėnos rajono, Kaniavos sen., Dubičių kaime patvirtintas naujas AKM židinys. Pastarąjį kartą Varėnos rajone AKM šernams buvo nustatytas 2016 m. spalį, o šios gyvenvietės apylinkėse rastai šerno gaišenai AKM buvo nustatytas tik 2015 m.  

Naujausias ligos židinys aptiktas nedideliame ūkyje, kuriame savo reikmėms buvo laikomos 3 kiaulės. Savininkas pastebėjęs, kad viena iš kiaulių prastai auga, ją paskerdė. Tačiau po kelių dienų likusios dvi kiaulės taip pat nustojo ėsti, pasidarė apatiškos, pasunkėjo kvėpavimas, tad laikytojas nusprendė paskersti ir jas. Pastebėjęs, kad paskerstų kiaulių blužnis padidėjusi, kiaulių laikytojas informavo privatų veterinarijos gydytoją, kuris paėmė kraujo ir organų mėginius.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute tą pačią dieną buvo patvirtinta AKM diagnozė, tad visų 3 kiaulių skerdenos buvo nedelsiant surinktos ir išvežtos papildomiems tyrimams, siekiant išsiaiškinti galimą AKM patekimo į ūkį laiką, atlikta pirminė kiaulių laikymo vietos dezinfekcija, pritaikyti laikini apribojimai aplink ligos židinį.

VMVT rajone nustatė 3 km ir 10 km apsaugos ir priežiūros zonas, kuriose vykdoma AKM stebėsena, kraujo mėginių atrinkimas ir kiaulių laikymo vietų faktinis surašymas. Dėl šio protrūkio Europos Komisijos sprendimu Varėnos rajonas bus įtrauktas į trečiąją ribojimų dėl AKM zoną (Part III).

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena pagrindinius biosaugos ūkyje principus:

– einant į tvartą, būtina pasikeisti avalynę bei drabužius,

– prie įėjimo turi būti įrengtas dezinfekcijos barjeras (kilimėlis), nuolat užpildytas dezinfekcinėmis medžiagomis, veikiančiomis prieš AKM,

– negalima šerti kiaulių žaliąją mase (šviežia žole, termiškai neapdorotais pašarais),

– pastebėjus, kad pakito kiaulės elgesys (neėda, nesikelia, atsiranda kraujingos išskyros, taškinės kraujosruvos odoje), nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją arba į VMVT teritorinio padalinio specialistus.

Buferinėje AKM zonoje esantys kiaulių laikytojai, negalintys įgyvendinti ir laikytis biologinio saugumo reikalavimų, privalo laikomas kiaules pasiskersti savo reikmėms kiaulių  laikymo vietoje, ar su teritorinės VMVT leidimu išvežti į VMVT patvirtintas skerdyklas, arba nugaišinti (jei kiaulės netinkamos skersti dėl jų amžiaus), ir jų gaišenas perduoti šalutinių gyvūninių produktų tvarkytojams. Visais atvejais turi būti paimti kiaulių kraujo ir organų mėginiai AKM tyrimams ir, jei liga nepasitvirtins, paskerstų kiaulių mėsą leidžiama vartoti savo reikmėms be jokių apribojimų.

Pirmosiomis 2017 m. vasaros savaitėmis afrikinio kiaulių maro (AKM) židiniai plykstelėjo ne vien Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse. Lietuvoje užregistruoti 3 AKM židiniai smulkiuose ūkiuose, Lenkijoje, taip pat mažuose ūkiuose, šiemet jau patvirtinti 8 ligos židiniai. Tuo tarpu Estija informavo apie pirmąjį šiais metais didelį AKM protrūkį komerciniame kiaulininkystės komplekse, kur laikyta beveik 3,5 tūkst. kiaulių.

Oficialiuose pranešimuose Estijos kompetentinga institucija nurodo, kad Piarnu apskrityje esančiame kiaulininkystės ūkyje ligos požymiai pastebėti 10 kiaulių, o iš viso ūkyje buvo laikoma 3415 kiaulių. Ištyrus susirgusių gyvūnų mėginius, buvo patvirtinta AKM diagnozė. Visos ūkyje laikomos kiaulės bus kaip galima greičiau nugaišintos, o jų gaišenos sunaikintos.

Š. m. birželio 7 – 14 d. Lenkijoje, Palenkės vaivadijos, Bialos, Monkų ir Semiatyčes apskrityse buvo užregistruoti net 8 AKM protrūkiai. Ligos židiniai patvirtinti smulkiuose naminių kiaulių laikymo vietose. Lenkijos veterinarijos specialistai pranešė, kad nugaišintos visos šiuose ūkiuose laikytos kiaulės – iš viso 57 gyvūnai, o jų gaišenos saugiai sunaikintos.

Estijos ir Lenkijos veterinarijos specialistai židinių teritorijose vykdo epizootinius tyrimus, siekdami nustatyti  AKM patekimo į ūkius kelius ir priežastis. Tačiau pagrindinė visų specialistų įvardijama versija – žmogiškasis faktorius, t.y. spragos laikantis biologinio saugumo reikalavimų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų teigimu, AKM židiniai ūkiuose dažniausiai nustatomi tose teritorijose, kuriose randama ar sumedžiojama šia liga užsikrėtusių šernų. Net ir vieną ar dvi kiaules laikantys gyventojai privalo laikytis biologinio saugumo reikalavimų, apie jų svarbą nuolat primena veterinarijos specialistai. Neįgyvendindami šių priemonių, ūkininkai rizikuoja ne vien savo gyvulių sveikata, nepatogumų bei nuostolių patiria visos apylinkės gyventojai. Nes nustačius ligos židinį, kaip ligos prevencijos priemonė, gali būti priimtas sprendimas išskersti visas apylinkėje laikomas kiaules.

„Iki šiol nėra sukurta jokių AKM gydymo metodų ar efektyvios vakcinos, apsaugančios nuo šios ligos. Tad susirgusios kiaulės nėra gydomos, o nugaišinamos ir utilizuojamos. Siekiant užkirsti kelią virusui plisti, naikinamos (deginamos ar užkasamos ne mažesnėse nei 2 m gylio duobėse) ne tik kiaulių gaišenos, bet ir menkavertis turtas, ūkyje laikyti pašarai. Tvartai ir jų aplinka dezinfekuojami, siekiant sunaikinti AKM virusą. Nors iki šiol Lietuvoje tokių atvejų nepasitaikė, tačiau jei būtų nustatyta, kad tvartų dezinfekcija nėra efektyvi, gali būti priimtas sprendimas naikinti ir juos“,- sako VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Kilus įtarimui, kad laikomos kiaulės serga, ir kol bus nustatyta liga ir jos priežastys, sergančias kiaules būtina atskirti nuo sveikųjų. Be to, privalu nedelsiant kreiptis į vietos privatų veterinarijos gydytoją arba teritorinės VMVT specialistus. Taip pat galima pranešti ir visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

X