Rugsėjo 6, 12 ir 13 d. Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA) kviečia apsilankyti pluoštinių kanapių produktų mugėje „Kanapėlę pasėjau”.
Atvykusiųjų mugėn lauks turininga ir gausi ne tik švietėjiška, bet ir kultūrinė programa. Na ir žinoma, kokia gi mugė be lauktuvių…
„Pluoštinių kanapių plotai Lietuvoje kasmet išauga daugiau nei du kartus, nors šios kultūros auginimas mūsų šalyje buvo legalizuotas tik 2014 m. Šiuo metu tarp ES šalių mus lenkia tik Prancūzija, o pasaulio mastu patenkame į pirmąjį augintojų dešimtuką. Tai džiugina ir parodo, koks imlus naujovėms mūsų žemės ūkis ir verslas“, – sako KAPVIA vadovas Rimantas Čiūtas.
Šiuo metu Lietuvoje perdirbti leidžiama tik pluoštinių kanapių sėklas ir stiebus, nors mokslas teigia, kad biologiniu požiūriu ne mažiau vertingos ir kitos augalo dalys. Kanapės kuo puikiausiai gali būti naudojamos farmacijoje, kosmetikoje, maisto, pašarų gamyboje, elektronikos, tekstilės, automobilių, statybos, bioenergetikos srityse. – tai sritys, kuriose pluoštinės kanapės jau seniai yra sėkmingai naudojamos visame pasaulyje.
Kai mokslo tyrimai įrodė pluoštinėse kanapėse esančių kanabinoidų teigiamą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai, išaugo ir jų poreikis. Kanapėse yra per 480 įvairių biologinių medžiagų, daugiau nei 100 jų – kanabinoidai. Iš jų plačiausiai naudojamas kanabidiolis (CBD), kuris, skirtingai nei THC (tetrahidrokanabinolis), neturi psichotropinio poveikio, bet turi daug žmogaus sveikatą gerinančių savybių. Kanapių verslo analizės įmonė „The Brightfield Group“ prognozuoja, kad JAV kanabidiolio gamyba nuo 2019 m. iki 2022 m. išaugs net 40 kartų ir pasieks 22 mlrd. USD apyvartą. Tokie rinkos gigantai kaip „Coca Cola“ jau pradėjo kurti produktus su CBD. Šioje srityje didžiulė plėtra vyksta ir Kanadoje bei Kinijoje.
Pluoštinės kanapės gali prisidėti sprendžiant klimato kaitos problemą, nes viena jų savybių – iš atmosferos absorbuoti didelius kiekius CO2. Taip pat kanapės iš dirvos susiurbia sunkiuosius metalus, kitas kenksmingas medžiagas.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO pripažino kanapių ir kanabinoidų vartojimo naudą medicinos reikmėms ir siūlo kanapių produktus vėl įtraukti į farmakopėjas – vaistus normuojančių standartų ir nuostatų rinkinius.
Tačiau Lietuvoje kanapių verslo plėtros situacija vis dar kontraversiška. Nors akivaizdžiai matomas poreikis sparčiai vystyti šią naują ekonominės veiklos sritį, tačiau naujovėms imli ekonominė veikla susiduria su teisinėmis ir organizacinėmis kliūtimis, kurias inspiruoja išankstinis neigiamas valdininkų požiūris.
Siekiant iš kanapių kurti aukščiausią pridėtinę vertę turinčius licencijuotus produktus ir technologijas būtina, kad Lietuvos teisinėje bazėje būtų legalizuotas visas pluoštinės kanapės augalas ir, kad augintojai bei perdirbėjai garantuotų žaliavos ir produkcijos kokybę.
Pluoštinė kanapė – Lietuvos kultūrinio paveldo dalis. Tai viena pirmųjų žemės ūkio kultūrų, kurią pradėjo auginti Lietuvos teritorijoje apsigyvenę mūsų protėviai. Daugiau nei 5 tūkst. metų kanapių sėklos maitino žmones, o kitos augalo dalys tarnavo buičiai. Šiuo metu pluoštinių kanapių auginimas visame pasaulyje vėl išgyvena renesansą, nes mokslo atrastos naujos vertingosios jų savybės ir modernios perdirbimo technologijos leidžia išplėsti pluoštinių kanapių pritaikomumą.