Nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 30d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) priima paraiškas pagal 2014-2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“.
Paraiškas teikti gali privačių ir valstybinių miškų valdytojai, užsiimantys pamiškių formavimu, miškuose esančių natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimu bei būdingu miško struktūros palaikymu. Taip pat, miškininkai, pertvarkantys nevietinių medžių rūšių medynus į vietinių medžių rūšių medynus, jaunuolynų ugdytojai bei vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo ir žėlimo projektų, kaip savarankiškos investicijos, rengėjai.
Jau 20 metų privačią miškininkystės veiklą vykdantis Antanas Tarvydas – gamtos mylėtojas iš prigimties. Medžių veisimu ir jų priežiūra vakariniame Šilalės krašte užsiimantis miškininkas sako, jog gamta yra unikali vertybė, kurią privaloma puoselėti, norint išsaugoti ją ateities kartoms. „Medelius auginu nuo pat vaikystės – jau tada pajutau, jog buvimas gamtoje man teikia laimę. Nemoku net apsakyti, koks jausmas apima stebint, kaip savomis rankomis pasodintas mažas daigelis per daugelį metų tampa dideliu medžiu. Miško priežiūra savotiškai panaši į vaiko auginimą – pats jį pasodini, išpuoselėji, prižiūri, o sulaukus tam tikro amžiaus – išleidi į savarankišką gyvenimą”, – nuotaikingai pasakoja pavyzdingas miškininkas. Miškininkas palygina savo veiklą su žemės ūkio maisto pramone sakydamas, jog šios sritys itin skirtingos: „Žemės ūkis suteikia derlių kiekvienais metais, o miškininkystė atsiperka tik kartą per maždaug septyniasdešimt metų. Neretai, užpuolus vabalams ar sausuoliams, galima patirti ir didelių nuostolių.“ „Mano nuosavos, medžiais apsodintos žemės plotas siekia 530 ha, tad jo priežiūrai ir tvarkymui reikia ne tik ypatingai daug laiko, tačiau ir kokybiškos automatinės technikos bei geros darbo jėgos. Nukirsti tam tikrą miško dalį galime tik kas šešerius metus, o netrukus po kirtimo, teritoriją privaloma atželdinti“, – kalba miškininkas. A.Tarvydas atskleidžia, jog kolegos iš Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos” papasakojo jam apie 2014-2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programos priemonę „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė”. Miškininkas sako, jog parama, skirta pagal veiklos sritį „Jaunuolyno ugdymas”, leido ženkliai palengvinti finansinius iššūkius ir gerokai patobulinti daugelį metų vystomą mylimą veiklą.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos informacija