Dėmesys trumpoms tiekimo grandinėms ir kokybiškai mitybai

Balandžio 7 d. Plungės rajono savivaldybėje, mero Audriaus Klišonio iniciatyva, įvyko susitikimas dėl trumpųjų tiekimo grandinių bei švietimo įstaigų vaikų maitinimo ekologiškais maisto produktais.

Susitikime dalyvavo Žemės ūkio ministerijos patarėjas Daivaras Rybakovas, ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas ir direktorius Sigitas Dimaitis.

Galimybės sveikai maitintis

Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas pristatė Žemės ūkio ministerijos Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos programą, kurios esmė – vaikai lopšeliuose-darželiuose maitinami ekologiškais produktais, o kadangi jie brangesni, kainų skirtumą tarp įprastų ir ekologiškų produktų kompensuoja Žemės ūkio ministerija, skirdama kas mėnesį po 20 eurų vieno vaiko maitinimui.

Parama teikiama savivaldybių įsteigtoms vaikų ugdymo įstaigoms, dirbančioms pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, kurios šių vaikų maitinimui skirtą maistą gamina tik tam tikslui skirtose patalpose ir turi galiojantį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, t. y. neperka maitinimo paslaugos.

Įsipareigojantys vaikams maitinti per visą paramos laikotarpį įsigyti pasirinktinai ne mažiau kaip 60 proc. pagal kokybės sistemas pagamintų produktų viso vaikams maitinti skirto maisto kiekio.

Perkantys pagal kokybės sistemas pagamintus produktus visų šių grupių: mėsos ir jos produktų, pieno ir jo produktų (išskyrus remiamus pagal programą), kiaušinių, grūdų produktų, duonos bei pyrago gaminių, aliejaus ir riebalų, vaisių ir jų produktų (išskyrus remiamus pagal programą), daržovių ir jų produktų (išskyrus remiamus pagal programą), uogų ir jų produktų, kitų (medaus ir kt.) maisto produktų. Kiekvienoje iš šių grupių, išskyrus kitų maisto produktų grupę, per visą paramos laikotarpį pagal kokybės sistemas pagaminti produktai turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc.

Rajono švietimo įstaigų atstovai domėjosi galimybėmis maitinti vaikus ekologiškais produktais, tačiau įvertino ir papildomą administracinį darbą tvarkant dokumentaciją, atliekant viešuosius pirkimus, ieškant ekologiškų produktų ir sudarinėjant meniu. Nemažai klausimų kilo ir dėl ekologiškų produktų logistikos, laikymo ir sandėliavimo bei saugojimo.

Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis itin palankiai vertina ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramą ir ragina vietos švietimo įstaigų institucijas jungtis prie šios iniciatyvos.

ŽŪR palaikymas ir patirtis

„Pasaulyje auga dėmesys maisto tausojimui, produktų kokybei ir žmonių sveikatai. Vaikus nuo mažų dienų reikia pratinti prie sveiko maisto ir sveikos gyvensenos. Tad kiekviena savivaldybė turėtų aktyviai dalyvauti ir jei tik yra galimybė, pasinaudoti Žemės ūkio ministerijos kompensuojamų įprastų ir ekologiškų produktų kainų skirtumų kompensavimo galimybe. Ekologiškiems ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintiems produktams keliami aukštesni reikalavimai, todėl jiems reikia teikti prioritetą, kuris įtakoja sveiką gyvenseną ir mitybą bei formuoja teisingus įpročius“, – sakė ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.

S.Dimaitis pristatė ŽŪR įgyvendinamą projektą Rokiškio rajone, kurio tikslas – apjungti vietinius žemės ūkio ir maisto produktų gamintojus su viešojo sektoriaus vartotojais. Projektas skirtas  spręsti ūkių ekonominio gyvybingumo ir ekonominių veiklos rezultatų gerinimo problemas, nes siūloma socialinė inovacija leidžia ūkiams patekti į vietinę viešojo sektoriaus viešųjų pirkimų rinką be tarpininkų, diegiant bendradarbiavimo ir kooperacijos modelius. Tai ne tik leidžia padidinti ūkių konkurencingumą bei pajamas, bet ir galėtų sumažinti pirkėjo išlaidas, nes kaina be tarpinių grandžių turėtų mažėti. Kita vertus, projektas prisideda prie kaimo gyvybingumo problemos sprendimo, nes siūlo patrauklų sprendimą smulkiems ūkiams, leidžiantį išlikti gyvybingiems ir prisideda prie vietinei rinkai aktualių ūkininkavimo tipų išsaugojimo arba plėtros. Projekto įgyvendinimas nacionaliniu mastu prisidės prie mažiau taršios ir klimatui palankios vietinės maisto sistemos formavimo, o tai leis sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, sujungiant vietinėje rinkoje gamintojo užaugintą produkciją su vartotoju, o ne transportuojant ją dideliais atstumais šalyje arba iš kitų šalių.

Pastaruoju metu vis dažniau atsirandančios naujos trumpųjų tiekimo grandinių iniciatyvos (pavyzdžiui, kooperatinės ūkininkų parduotuvės, turgaus prekyvietės, autofurgonai, el. prekyba ir pan.) leidžia ūkininkui pasiekti vartotoją, neprarandant dalies pajamų dėl menkos derybinės galios, tačiau būtina trumpų maisto grandinių įvairovė, padedanti prieiti prie didesnės vietinės rinkos dalies. Be to, ne visos iniciatyvos ūkininkams užtikrina priėjimą prie rinkos, pakankamos verslo gyvybingumui išsaugoti.

ŽŪR projekto metu sukurta sistema bus bandoma Rokiškio r. savivaldybėje, kur reikšmingą žemės ūkio augalų nuimtą plotą struktūroje sudaro grūdiniai augalai – 38181 ha, rapsai – 1717 ha, sodai ir uogynai – 443 ha, kiti aliejiniai augalai – 254 ha, daržovės – 199 ha, iš jų lauko daržovių – 186 ha, bulvės – 195. 2018 m. savivaldybės ūkiuose buvo užregistruota: 206748 paukščiai, 10459 galvijai, 6480 kiaulės, 3161 triušis. Šios produkcijos gamintojai galėtų dalyvauti tam tikrų produktų trumpųjų maisto tiekimo grandinių, panaudojančių vietoje pagamintą produkciją, viešajame sektoriuje įkūrimo ir diegimo procese, prisidedant prie bendros jų sistemos formavimo rajono savivaldybėje. Rokiškio r. savivaldybė idealiai tinka bandomajam projektui, nes šioje vietovėje yra išvystytos svarbiausios ūkininkavimo kryptys, kurios leidžia maksimaliai panaudoti vietoje užaugintą arba pagamintą produkciją organizuojant sveiką mitybą.

Pažymėtina, kad vietovė yra patraukli ne tik dėl siūlomos žemės ūkio produkcijos įvairovės. Rokiškio r. savivaldybėje 2018 m. liepos 1 d. buvo 29102 nuolatiniai gyventojai ir atitinkamai išvystytas viešųjų paslaugų sektorius. Preliminariems žemės ūkio produkcijos poreikiams įvertinti buvo parinktos tik ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklos bei daugiafunkciniai centrai, numatyta bandomojo projekto tikslinė grupė. Plečiant trumpųjų maisto tiekimo grandinių sistemą, ši grupė gali būti papildoma kitomis viešojo sektoriaus organizacijomis. Remiantis preliminariai atliktu 19 organizacijų poreikio vertinimu Rokiškio r. savivaldybėje, galima teigti, kad naudojant trumpųjų maisto tiekimo grandinių sistemą, realizuotini metiniai žemės ūkio ir maisto produkcijos kiekiai potencialiai galėtų būti reikšmingi vietiniams gamintojams.

ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas akcentavo, kad didelė žemės ūkio produkcijos paklausa, susijusi su maitinimo paslaugų tiekimu, yra viešajame sektoriuje. Ugdymo ir mokymo įstaigos, ligoninės, globos namai, kalėjimai, pataisos namai ir kiti viešojo sektoriaus atstovai kasmet skelbia apie planuojamus viešuosius pirkimus ir vykdo juos dažniausiai pasirenkant supaprastintų arba mažos vertės pirkimų formą. Tačiau remiantis Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje viešai skelbiamomis pirkimų sutartimis, šiuos pirkimus dažniausiai laimi prekybos tarpininkai, kurie sumažina ūkininkų pelną. Tai rodo, kad pavieniams ūkininkų ir šeimos ūkiams dalyvavimas trumpoje tiekimo grandinėje yra problema.

Situacija susiklostė dėl įvairių priežasčių. Viena vertus, pirkėjo nustatyti reikalavimai tiekėjui gali eliminuoti ūkininkų ir šeimos ūkius iš tinkamų pareiškėjų rato dėl baimės, kad įsipareigojimai nebus įvykdyti. Kita vertus, yra ir veiksnių, kurie gali nulemti ūkininko apsisprendimą nedalyvauti konkurse, pavyzdžiui, jei įsipareigojimų vykdymas brangiai kainuos arba ūkininkas nebus tikras, ar gamtinės sąlygos leis apskritai įvykdyti įsipareigojimus. Rizikos ūkio lygiu galėtų būti mažinamos, taikant bendradarbiavimo arba kooperavimosi modelius, tačiau šie sprendimai nėra paplitę šalies rinkoje, todėl šis viešųjų pirkimų organizavimo būdas yra neįprastas ir gamintojui, ir vartotojui.