Naujienos

Derybos dėl BŽŪP

Pagal leidinio POLITICO gautą dokumento projektą, ES lyderiai kitą savaitę planuoja aptarti tris konkrečias galimybes, kaip iš naujo suderinti tiesiogines Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) išmokas tarp naujesnių ir senesnių ES šalių.

Šis dokumentas yra vadinamoji derybų lentelė, kurioje išdėstytos įvairios galimybės, svarstomos vykstant deryboms dėl ilgalaikio ES biudžeto 2021-2027 m. laikotarpiu.

Lapkričio 30 d. projekte ES diplomatai svarsto, ką daryti su išorinės konvergencijos mechanizmu, kurio tikslas – panaikinti atotrūkį tarp pinigų sumos, kurią ūkininkai gauna už hektarą. Šiuo metu ES Rytuose ūkininkai vidutiniškai gauna mažiau, nei vakariečiai. Tai buvo grindžiama mažesnėmis žemės kainomis ir darbo kaštais, bet tapo politiškai jautria problema.

Lentelėje pateikiami trys variantai – nuo jokios konvergencijos, iki visiškos konvergencijos iki biudžeto laikotarpio pabaigos.

Pirmajame scenarijuje „bus tęsiama tiesioginių išmokų išorės konvergencija. Visose valstybėse narėse, kuriose tiesioginės išmokos už hektarą yra mažesnės nei 90% ES vidurkio, atotrūkis tarp išmokų ir 90% ES vidurkio bus sumažintas perpus, per 6 lygius etapus, pradedant nuo 2022 m. Šią konvergenciją proporcingai finansuos visos valstybės narės, kurių tiesioginės išmokos už hektarą viršija ES vidurkį.“

Kitas būdas būtų nustatyti laiką, kada išmokos pasieks vidurkį.  „Išorinė tiesioginių išmokų konvergencija bus visiškai užbaigta iki 202[X] m.”, – teigiama antrame dokumento variante.

Trečias variantas – nedelsiant sustabdyti konvergencijos schemą. „Tolesnės išorinės tiesioginių išmokų konvergencijos nebus. Visi dabartiniai tiesioginių išmokų dydžiai vienam hektarui bus pakoreguoti proporcingai pagal bendrą viršutinę ribą“.

X