Naujienos

Diskusija apie melioracijos ateitį

Į Žemės ūkio rūmų surengtą konferenciją „Melioracija: šiandieniniai iššūkiai ir ateities perspektyvos“ susirinko gausus būrys žemdirbių.

Iki lietingo 2017 – ųjų sezono neišmanantys žemės ūkio ekonomistai rungdavosi išmone, kuris investicijas melioracijai pavadins ironiškiau. Dauguma bandydavo įtikinti, kad investuodami melioracijai pinigus užkasame į žemę. Po 2017 – ųjų ironija išgaravo – net žemės ūkio neišmanantys diletantai suprato, kad pasiekta riba, kurią peržengę rizikuojame patirti didelių nuostolių.

Diskusijų nebus per daug

Kodėl ŽŪR ėmėsi iniciatyvos surengti šią konferenciją?

„Todėl, kad visos Vyriausybės iki šiol ignoruodavo žemdirbių bei melioracijos specialistų raginimus melioracijai skirti tiek investicijų, kiek reikia, o ne kiek lieka. Net šią konferenciją atidėjome kelis kartus ŽŪM prašymu. Buvo aiškinama, kad ŽŪM dar nepriėmė sprendimo. Tai konferencija ir skirta aiškintis, diskutuoti ir ministerijai pagelbėti, kad ji priimtų teisingą sprendimą“, – aiškino ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.

ŽŪR pirmininkas priminė, kad visa melioracijos sistemos vertė siekia valstybės metų biudžetą, todėl ir sprendimo pasekmės yra labai svarbios.

Ministerija laukia politinio sprendimo

Konferencijoje dalyvavusi ŽŪM Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja Aušra Kalantaitė prisipažino jautusi joje dalyvaujančių ūkininkų baimę, kad ŽŪM ketinanti melioracijos įrenginius perduoti žemės savininkams. Taip. Tokias mintis ŽŪR savivaldos organizatoriai rajonuose nuolat girdi.

„Nuraminsiu, kad ŽŪM tokių tikslų neturi. Skaičiuojame ir diskutuojame apie fondo steigimą. Tačiau savo poziciją viešai pristatysime, kai bus priimtas politinis sprendimas“, – sakė A.Kalantaitė.

ŽŪM atstovė priminė, kad šįmet melioracijos statinių rekonstrukcijai bei remontui bus skiriama papildomai 17 mln. EUR iš ES solidarumo fondo.

„Šios lėšos skirtos visoms savivaldybėms pagal darbų apimtis“, – tikino A.Kalantaitė.

Be kita ko, ŽŪM atstovė priekaištavo žemdirbiams, kad jie patys kalti dėl informacijos apie melioraciją stokos. Esą, nesidomi. Ar tikrai?

„Per pastaruosius dvejus metus ŽŪM mūsų nekvietė į susirinkimus, kuriuose būtų diskutuojama šia tema“, – atsakė konferencijoje pranešimą skaitęs Šakių r. savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vyr. specialistas Vilhelmas Haase.

Tačiau būtent ŽŪR konferencijoje ir buvo pateikta daug vertingos informacijos.

Ateina kritiniai metai

Bendras sausinamas žemės plotas šalyje yra beveik 3 mln. ha, iš kurio 2,5 mln. ha nusausinta drenažu. Po 1990 – ųjų naujos drenažo sistemos buvo rengiamos tik išskirtinais atvejais ir mažame plote. Buvo rekonstruojamos ir remontuojamos senosios sistemos, o nuo 2000 – ųjų net atsisakyta naujų drenažo sistemų statybos valstybės lėšomis.

Pasak Lietuvos melioracijos įmonių  asociacijos (LMĮA) pirmininko Kazio Sivickio, prieš 50 metų įrengtas drenažo sistemas reikėjo keisti arba remontuoti jau nuo 2010 – ųjų, o per artimiausius 13-15 metų šiems darbams prireiks daugiausia lėšų. (Lentelė: Drenažo statyba ir kritiniai jo naudojimo metai).

„Iš 2,5 mln. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų 2,0 mln. ha drenažo būklė yra kritiška. Jam pagerinti priežiūros ir remonto priemonių jau nepakanka, nes apie 50 proc. drenažo yra uždumblėję daugiau nei 40 proc. jų skersmens“, – sakė K.Sivickis.

Kiek remontuota, kiek pakeista? Tikslių duomenų nėra. Apie savo ūkių ateitį galvojantys ūkininkai, žinoma, drenažo sistemas remontuoja. Tačiau LMĮA duomenimis, vidutinis visų melioracijos statinių nusidėvėjimas jau priartėjo prie 70 proc., o atskirų statinių grupių jis dar didesnis –  72 – 86 proc. Lietingais 2017 – aisiais pamatėme tikrąją melioracijos sistemos būklę – žemdirbiai patyrė apie 167 mln. eurų nuostolį.

Drenažo statyba ir kritiniai jo naudojimo metai

Iki 1960 m. 160 tūkst. ha 2010 m.
1961 – 1965 m. 334 tūkst. ha 2015 m.
1966 – 1970 m. 538 tūkst. ha 2020 m.
1971 – 1975 m. 650 tūkst. ha 2025 m.
1976 – 1980 m. 488 tūkst. ha 2030 m.
1981 – 1985 m. 285 tūkst. ha 2035 m.
1986 – 1990 m. 182 tūkst. ha 2040 m.

(Šaltinis: LMĮA)

 

Prireiks milijardų

Valstybei nuosavybės teise priklauso magistraliniai grioviai, pralaidos, polderinės sistemos, tiltai, tvenkinių hidrotechnikos statiniai ir drenažo rinktuvai, kurių skersmuo 12,5 cm ir didesnis. LMĮA duomenimis, bendra šių statinių balansinė vertė 1,2 mlrd. EUR, iš kurių likutinė vertė sudaro 0,34 mlrd. EUR. Tuo tarpu žemės savininkams priklauso visos likusios drenažo sistemos ir smulkūs jo statiniai. Šių nuosavų statinių balansinė vertė siekia 0,97 mlrd. EUR, iš kurių likutinė vertė – 0,35 mlrd. EUR.

“Atstatomoji visų (valstybės ir privačių) melioracijos statinių vertė viršija 12 mlrd. EUR“, – sakė K.Sivickis.

Be to, nuo 2012 – ųjų valstybės biudžeto lėšų drenažo ir kitų melioracijos statinių rekonstravimui nebeskiriama. Baigiasi ir šiems tikslams skirtos 2014 – 2020 m. ES lėšos.

K.Sivickis gąsdina: “Jeigu nesiimsime kardinalių priemonių, Lietuva 2040 m. teturės 1 mln. ha nusausintų žemių, o 1,5 mln. ha patirs pakartotino užpelkėjimo riziką”.

Melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbų finansavimas

valstybės biudžeto lėšomis

2009 m. 37,1 mln. Lt (10,74 mln. eurų)
2010 m. 28, 0 mln. Lt (8,11 mln. eurų)
2011 m. 27,4 mln. Lt (7,93 mln. eurų)
2012 m. 27,1 mln. Lt (7,85 mln. eurų)
2013 m. 27,1 mln. Lt (7,85 mln. eurų)
2014 m. 36,2 mln. Lt (10,48 mln. eurų)
2015 m.   10,39 mln. eurų
2016 m.   10,47 mln. eurų
2017 m.   10,41 mln. eurų
2018 m.   11,49 mln. eurų

(Šaltinis: LMĮA)

Trys galimybės

LMĮA pateikti duomenys tik sustiprina argumentus, kad ŽŪR iniciatyvą aptarti melioracijos ateitį reikėtų tik sveikinti, juo labiau, kad ministerija laukia valdžios politinio sprendimo.

„Mūsų diskusija kaip tik padės priimti teisingą politinį sprendimą. Turime tris galimybes: nieko nedaryti, perduoti melioracijos sistemą žemės savininkams, arba valstybei“, – sakė diskusiją vedęs ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.

Pirmasis variantas atkrito net nediskutuojant, juk tiek žemdirbiai, tiek ŽŪM sutaria, kad atėjo laikas imtis iniciatyvos. Žemdirbių netenkina ir antrasis variantas. Lieka trečiasis variantas. O gal melioracijos sistemas pajėgtų valdyti savivaldybės?

„Nieko gero nebus, nes savivaldybės neturi būtinų teisių. Pabandykite valyti melioracijos griovį, kuris turi oficialų pavadinimą. Taigi tas melioracijos griovys lyg ir priklauso savivaldybei, tačiau kaip tuos griovius valyti nustato ne pati savivaldybė, bet Aplinkos ministerija (AM) ir taip nustato, kad griovio negali valyti“, – tikino ŽŪR tarybos narys, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis.

Ūkininkas kritikavo kolegas

O kam turėtų priklausyti drenažas, kurio skersmuo yra mažesnis nei 12,5 cm? Šiuo metu jis priklauso žemės savininkams.

„Svarstome, kad savininkams turėtų būti perduodami tik rinktuvai ir visi drenažo vamzdžiai, ne tik iki 12,5 cm. O visa kita liktų valstybės rankose“, – sakė A.Kalantaitė.

Kitas niuansas – jeigu tiesiant naujas melioracijos sistemas būtų panaudotos tik valstybės lėšos, tai jos ir turėtų priklausyti tik valstybei. „Kai kurie ūkininkai žemės ūkio paskirties žemę valdo jau beveik tris dešimtmečius ir valdė nemokšiškai. Štai, sako, medžių šaknys užkimšo drenažo vamzdžius. Žmogau, o kodėl tu taip ūkininkavai? Jeigu esi apkiautęs, tai kodėl už tave tavo darbus turi atlikti kiti?“, – kolegas ūkininkus kritikavo Telšių r. jaunasis ūkininkas Rimantas Šerlinskas.

Žemės ūkio ar bebrų rojus?

ŽŪR tarybos narys, Lietuvos pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas Adolfas Jasinevičius neskubėjo dalytis pasiūlymais.

„Ūkininkai pirmiausia norėtų žinoti, kokią žemės ūkio ir aplinkos apsaugos viziją turi Vyriausybė. Kai žinosime, kad tokia vizija yra ir, kad jai neturės teisės prieštarauti Aplinkos ministerija, tada galėsime tartis ir dėl strategijos. Pavyzdžiui, šiuo metu aš nežinau ar valstybė siekia išsaugoti ir vystyti žemės ūkį, ar siekia, kad išsaugotume ir plėstume bebrams palankius plotus“, – su ironija svarstė A.Jasinevičius.

Priekaištai Aplinkos ministerijai

S.Daniulis pritarė kolegai ir, kaip jam įprasta, rėžė iš peties: „Ukmergės rajone bandydami įgyvendinti vieną melioracijos projektą savo kailiu patyrėme biurokratinių Aplinkos ministerijos reikalavimų pinkles. Didžiausia problema, kad Aplinkos ministerijos valdininkai nesupranta žemės ūkio specifinių niuansų. Pavyzdžiui, galėtume sutvarkyti magistralinį griovį šalia savo sklypų, tačiau tokios viltys žlunga, jeigu tas griovys kerta mišką“.

Kodėl?

„Todėl, kad tokiais atvejais AM jau neleidžia kirsti krūmų. Tačiau aš klausiu: ar ten, kur įrengtas drenažas, gali augti medžiai?“, – klausė S.Daniulis.

Kokia išeitis? Su AM reikalavimais ne kartą susidūręs S.Daniulis siūlė Aplinkos ministeriją sujungti su Žemės ūkio ministerija: „Kitaip melioracijos problemų neišspręsime, o jeigu spręsime, tai milijardines investicijas iššvaistysime“.

Šiai ūkininko idėjai pritarė ir ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas: „Bus gera proga ministerijas sujungti, nes jas abi planuojama perkelti į Kauną“.

Akmenėlių į Aplinkos ministerijos daržą įmetė ir Vilniaus  rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Ruslan Narunec: „Problemos atsirado tada, kai bene prieš dešimt metų Aplinkos ministerija sumanė melioracijos griovius vadinti upėmis ir nuo tada juos tvarkyti ne kaip melioracijos objektus, o kaip upes“.

Tiesa, A.Kalantaitė bandė užgesinti besiplieskiančią ugnį: „Šią problemą žinome ir su Aplinkos ministerija rengiame bendrą projektą dėl sprendimo tokiais atvejais. Beje, į projektą pakvietėme Vilniaus rajono savivaldybę“.

Visos viltys – fondui

ŽŪR direktorius S.Dimaitis siūlė diskutuojant dėl melioracijos sistemų visada akcentuoti, kad šiuo metu visuomenei pateikiama klaidinanti informacija, jog melioracija yra svarbi tik žemės ūkiui.

“Be melioracijos sistemų atnaujinimo didžioji dalis žemės mūsų valstybėje užpelkėtų, taigi melioracijos reikalai turėtų rūpėti ir kelininkams, geležinkelininkams, sodininkams, miškininkams ir kt. Todėl į melioracijos fondą turėtų patekti ne tik lėšos nuo žemės mokesčio ar lėšų, skirtų žemės ūkiui”, – akcentavo S.Dimaitis.

 „Mūsų įsitikinimu, yra tik vienas realus kelias, kuris leistų gerinti melioracijos statinių ir nusausintų žemių – sukurti respublikinį melioracijos finansinį fondą“, – tikino K.Sivickis ir konferencijos dalyviams pateikė LMĮA skaičiavimus.

Savivaldybės skiria lėšų melioracijai

Anykščių r. savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis pastebėjo, kad fondui skiriant vien tik dalį žemės mokesčio, melioracijos problemų išspręsti nepavyktų: “Tokiu atveju reikėtų gerokai padidinti šį mokestį, arba melioracijos reikalams reikėtų atiduoti visas surenkamas lėšas”.

Beje, Anykščių r. savivaldybė melioracijos reikalams šįmet numatė skirti apie 90 tūkst. EUR nuo žemės mokesčio.

Rokiškio r. tarybos Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Vilys sakė, kad rokiškėnai jau dabar 15-20 proc. surenkamo žemės mokesčio skiria melioracijos reikalams.

„Be to, 500 EUR ūkininkui skiriame paramą, jeigu jis savo lėšomis imasi melioracijos darbų. Šįmet šiam reikalui skyrėme apie 40 tūkst. EUR ir jau akivaizdu, kad visos lėšos bus panaudotos“, – sakė V.Vilys.

Konferencijoje dalyvavęs ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius ūkininkams priminė mokslininkų skaičiavimus: „Jeigu ūkininkas, pagerėjus melioracijos būklei, gaus nors 1 t/ha didesnį derlių, tai 10 ar 20 EUR/ha mokestis į melioracijos fondą neatrodys per didelis“.

ŽŪR konferencijoje pranešimą ,,Drenuotos  žemės – ūkininkų turtas Šakių rajone“ skaitė Šakių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Vilhelm Haase, apie ASU projektą „Dirvožemio drėgmės režimo reguliavimas – Europos inovacijų partnerystės projektas Lietuvai“ pasakojo projekto vadovė Inga Adamonytė bei minėto projekto veiklų vykdytoja Nijolė Bastienė, pranešimą „Inovatyvios galimybės prisitaikant prie klimato kaitos padarinių naudojantis EIB prieiga prie finansų“ skaitė  Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius, o statistikos argumentais pagrįstą pranešimą  „Melioracijos turto išsaugojimo garantas – kaupiamasis melioracijos fondas“ konferencijos dalyviams pateikė Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis.

Su konferencijos pranešimais galite susipažinti:

S.Dimaitis

V.Haase

K.Sivickis_LMĮA

Projektas_ASU

N.Bastienė_ASU

M.Maciulevičius

 

[Best_Wordpress_Gallery id=”346″ gal_title=”2018_10_05″]

X