ŽUR Naujienos

Diskusija ir ŽŪR siūlymai dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aprašo pakeitimo

2021 m. vasario 25 d. vyko Aplinkos ministerijos inicijuotas nuotolinis pasitarimas, kurio metu buvo aptartas Mėšlo ir srutų tvarkymo aprašo pakeitimas. Pasitarime dalyvavo Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė, Žemės ūkio viceministrai Paulius Lukševičius, Donatas Dudutis, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas ir direktorius Sigitas Dimaitis, Lietuvos žaliojo aljanso pirmininko pavaduotojas dr. Justinas Rimas, ministerijų atsakingi darbuotojai bei mokslo institucijų atstovai.

Šis susitikimas suorganizuotas reaguojant į Žemės ūkio rūmų 2021 m. vasario 11 d. organizuotą diskusiją dėl mėšlo tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų, kuri susilaukė didelio žemdirbių savivaldos organizacijų, rajonų savivaldybių atstovų ir ūkininkų dėmesio.

Primename, kad 2020 m. gruodžio 9 d. Aplinkos ir Žemės ūkio ministrai patvirtino įsakymą „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstė nauja redakcija. Įsakymas įsigalios nuo 2021 m. kovo 15 d., bet kai kurie pakeitimai numatomi kiek vėliau – 2021-2024 metų laikotarpiu ir yra ypač aktualūs gyvulių augintojus.

Vienas iš labiausiai gyvulininkystės sektoriaus atstovus neraminančių pakeitimų, kuris įsigalios nuo 2021 m. lapkričio 15 d. – laukuose mėšlas negalės būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, t. y. nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. (išskyrus išimtis dėl palankių hidrometeorologinių sąlygų).

Pasitarime dalyvavęs Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis akcentavo, kad „Valstybė laikosi ant 3 ramsčių: gamtinio, ekonominio ir socialinio, kuriuos tarpusavyje reikia subalansuoti. Dabartinės įsakymo nuostatos gali padaryti žalą tiek ekonominiam, tiek ir socialiniam ramsčiams. Todėl neturėtų būti nustatomi tokie įpareigojimai, kurie neproporcingai apsunkintų žemės ūkio subjektus bei darytų neigiamą įtaką jų vykdomos veiklos tęstinumui”.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas pasitarimo dalyviams priminė, kad minėtas įsakymas buvo priimtas skubotai ir nederintas su žemdirbiška visuomene. „Laukuose tinkamai laikomas mėšlas neteršia aplinkos, todėl turėtų būti kalbama apie mokslinius tyrimus dėl tinkamo mėšlo laikymo laukuose užtikrinimo, o ne dėl uždraudimo tai daryti. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atidėti atitinkamų įsakymo nuostatų įsigaliojimą, nustatant protingą pereinamąjį laikotarpį bei parengiant konkrečias finansines priemones ir kompensacinius mechanizmus“, – kalbėjo A.Baravykas.

Įvertinus Žemės ūkio rūmų pateiktas pastabas, pasitarimo metu bendrai sutarta reaguoti, kiekvienai institucijai atliekant užduotis savo kompetencijos ribose bei rezultatus aptarti sekančio susitikimo metu.

Žemės ūkio rūmų ir mokslininkų siūlymai ir pastabos Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms

Priminsime, kad Žemės ūkio rūmai 2021 m. vasario 22 d. Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms pateikė siūlymus ir pastabas dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkos reikalavimų aprašo. Visi siūlymai ir pastabos buvo pateiktos atsižvelgiant į mokslininkų –  Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjo dr. Virginijaus Feizos; Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Energetikos ir biotechnologijų instituto direktoriaus profesoriaus dr. Rolando Bleizgio; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto Ekologijos skyriaus vyresn. mokslo darbuotojo dr. Vytauto Ribikausko, taip pat kitų institucijų specialistų bei praktikų) išsakytas pastabas.

Žemiau pateikiame ŽŪR siūlymus:

1) Įsakymo 2.4. papunktyje apibrėžta, kad nuo 2021 m. lapkričio 15 d. „laukuose mėšlas negali būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, nustatytu Aprašo 17 punkte“  t. y. nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Įsakymo preambulėje nurodyta, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (toliau – Nitratų direktyva) bei atsižvelgiant į 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB, nuostatas (toliau – Oro taršos mažinimo direktyva). Atkreiptinas dėmesys, kad nei Nitratų direktyvoje, nei Oro taršos mažinimo direktyvoje nėra nurodyto reikalavimo, kuris draustų šalims narėms laikyti mėšlą laukuose nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Įgyvendinant Nitratų direktyvos bei Oro taršos mažinimo direktyvos tikslus, šalys narės buvo įpareigotos parengti naujausiomis mokslo rekomendacijomis pagrįstus Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksus. Nitratų direktyvos II priedo A dalies 5 punkte nurodyta, šalies narės Gerosios žemės ūkio praktikos kodekse turi būti nurodyti „gyvulių mėšlo sandėliavimo talpyklos ir jų konstrukcijos bei priemonės, kurių reikia imtis siekiant neleisti nutekančiam vandeniui ar  prasiskverbiančiam  į  požeminius  ir  paviršinius vandenis  skysčiui,  kuriame  yra  gyvulių  mėšlo  <…> teršti vandenį“, Oro taršos mažinimo direktyvos III priedo 2 dalies A punkto 1 dalies c ir d papunkčiuose apibrėžta, kad Gerosios žemės ūkio praktikos kodekse turi būti aptarti „mažai taršūs mėšlo skleidimo būdai; mažai taršios mėšlo laikymo sistemos“. Naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis parengto ir su Europos Komisija suderinto Gerosios žemės ūkio praktikos kodekso (toliau – Gerosios praktikos kodeksas) 2 dalies (Taususis ūkininkavimas gyvulininkystės ūkiuose) 2.4 papunktyje nurodyta, kad „[g]yvulių mėšlas yra vertingas resursas, turintis didelę tręšiamąją vertę. Jei laikomas tinkamai, jis gali aprūpinti augalus azotu, kaliu ir  fosforu ir  taip  sumažinti brangiai perkamų mineralinių trąšų kiekį <…>tręšiant mėšlu, pagerėja dirvos struktūra, padidėja humuso kiekis, skatinama dirvožemio mikroflora, mažėja erozijos pavojus. Mėšlas turi būti laikomas tinkamai – taip bus išvengiama dirvos, vandens ir oro taršos bei bus sumažinti maisto medžiagų nuostoliai dėl nuotekų ir išgaravimo“, o 2.4.2 papunktyje (Kraikinio ir kito tirštojo mėšlo kaupimas ir saugojimas) nurodyta, kad „[t]irštasis mėšlas gali būti saugojamas nuolatinėse mėšlidėse ir laikinose mėšlo rietuvėse“. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 10 d. rašte Nr. (10)-D8(E)-940 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ akcentuojama, kad Įsakymo 2.4 papunktyje nurodytas apribojimas laikyti mėšlą laukuose draudžiamuoju tręšti laikotarpiu (nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d.) buvo priimtas atsižvelgiant į Nitratų direktyvoje bei Oro taršos mažinimo direktyvoje nurodytas sąlygas ir kad būtų „išvengta maistinių medžiagų išsiplovimo į paviršinius vandens telkinius žiemos laikotarpiu (kai augalų vegetacija nevyksta)“. Rūmų požiūriu, toks draudimas yra neracionalus bei nepagrįstas jokiais moksliniais tyrimais, priešingai, Diskusijos dalyviai (mokslo institucijų atstovai, kitų įstaigų specialistai bei praktikai) vieningai nurodė, kad mėšlo laikymo sistemų, šiuo atveju rietuvių, laikymo vieta (prie tvartų ar laukuose) neturi jokios įtakos oro taršos kokybei bei kitiems aplinkosaugos reikalavimams numatytiems Nitratų direktyvos ir Oro taršos mažinimo direktyvos nuostatuose. Visi aplinkosauginiai reikalavimai/ įsipareigojimai susiję su mėšlo tvarkymu rietuvėse nustatyti atsižvelgiant į ilgalaikius Europos Sąjungos strateginius dokumentus, tarptautinius įsipareigojimus ir nacionalinius teisės aktus gali būti pasiekiami, kaip nurodyta ir Gerosios praktikos kodekso 2.4 papunktyje, tinkamai laikant mėšlą t. y. įrengiant nelaidų ir sandarų hidroizoliacinį sluoksnį ir ne žemesnį kaip 20 cm aukščio žemės pylimą, uždengiant lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu ir t.t. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vadovaujantis Diskusijos dalyvių pateiktomis įžvalgomis/rekomendacijomis, Gerosios praktikos kodeksu bei siekiant racionalaus ir ekonomiško brandinto mėšlo panaudojimo siūlome panaikinti 2.4 papunktyje įtvirtintą reikalavimą, kuris draustų  laikyti mėšlą laukuose nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. ir palikti šiuo metu galiojančią Aprašo 14.4 papunkčio nuostatą, kad tirštasis mėšlas rietuvėse lauke gali būti laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius. 

2) Aprašo 29 punkte numatoma, kad „tręšimui skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis turi būti naudojamos ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijos“, o Įsakymo 2.6, 2.7 punktuose detalizuojama ir nurodoma, kad šis reikalavimas nuo 2022 m. sausio 1 d. bus taikomas ir tręšiantiems iki 50 ha žemės ūkio naudmenų, o nuo 2024 m. sausio 1 d. tręšiantiems iki 30 ha žemės ūkio naudmenų. Tokių reikalavimų įgyvendinimas vien tik nuosavomis lėšomis smulkiems ir vidutiniams ūkiams praktiškai yra neįmanomas be nacionalinės ir (ar) Europos Sąjungos finansinės paramos, kadangi didžioji dalis ūkinių gyvūnų laikytojų neturi specializuotos ir brangiai kainuojančios technikos, įrangos bei srutovežių. Todėl siekiant žemės ūkio produkcijos gamintojams sudaryti visas galimybes prisitaikyti prie pasikeitusių griežtesnių reikalavimų/sąlygų, siūlome patikslinti Įsakymo 2.6, 2.7 punktuose nurodytas reikalavimų įsigaliojimo datas: nuo 2022 m. sausio 1 d., ir nuo 2024 m. sausio 1 d. į  2029 m. sausio 1 d.,  kadangi ši įsigaliojimo data sutaptų su Lietuvos kaimo plėtros programos laikotarpio finansinės perspektyvos pabaiga. Laikytina, kad iki šio termino būtų racionaliai/ekonomiškai išnaudoti turimos technikos resursai t.y. iki 2029 metų būtų sudėvėta šiuo metu veikianti mėšlo ir srutų tręšimo technika ir būtų sudarytos palankios galimybės gyvulininkystės ūkiams ir įmonėms, pasinaudoti paramos priemonėmis, įsigyjant reikalingą specializuotą techniką, įrangą bei srutovežius.

3) Aprašo 26 punkte nurodyta, kad mėšlo ir (ar) srutų perdavimą ar pardavimą įrodantys dokumentai privalo būti registruoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo (valdų) registre (toliau – ŽŪKVC). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. sausio 18 d. rašte Nr.2D-115(11.18E) „Dėl poįstatyminio teisės akto“ (toliau – Rašte) nurodyta, kad šie dokumentai reikalingi ŽŪKVC norint atlikti azoto kiekio nustatymo skaičiavimus, tačiau Rašte taip pat nurodyta, kad šiems skaičiavimams atlikti reikia : „ pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičiaus ir pareiškėjo valdomų žemės ūkio naudmenų“ t.y. duomenų, kuriais ŽŪKVC laisvai disponuoja ir šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, siūlome panaikinti reikalavimą privalomai ŽŪKVC registre registruoti sutartis ar pirkimą – pardavimą įrodančius dokumentus, kadangi toks reikalavimas yra nepagrįstas, perteklinis ir neatitinka Lietuvos Respublikos administracinės naštos mažinimo įstatymo 3 str. 1 d. 2,3 punktų.

X