Diskusijos dėl daugiamečių ganyklų ir pievų atkūrimo rezultatai

2021 m. lapkričio 4 d. įvyko Žemės ūkio rūmų organizuota nuotolinė diskusija dėl daugiamečių ganyklų ir pievų atkūrimo.

Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai išsaugoti pievas ir šio įsipareigojimo nesilaikė – daugiamečių ganyklų ir pievų plotai, palyginti su 2012 metais, sumažėjo daugiau nei 5 proc.  2015 m. buvo deklaruotas 647 250,78 ha daugiamečių ganyklų ir pievų plotas, kuris sumažėjo 74 348,40 ha (daugiau nei 11 proc.) iki 572 902,41 ha 2021 metais.

Atsižvelgiant į tai, Žemės ūkio ministerija planuoja keisti daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašą, patvirtintą Žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 3D-40 ir jame nustatyti, kas ir kokius pievų plotus turės atkurti bei kokios finansinės sankcijos bus taikomos. Taip pat numatoma, kad atkuriant suartas pievas bus taikomas proporcingumo principas – visi, per paskutiniuosius dvejus metus išarę pievas, turėtų atkurti nustatytą procentinę jų dalį. Nuoroda į šiuo metu galiojantį aprašą – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c7cec890c67111e583a295d9366c7ab3

Diskusijoje dalyvavo Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vyriausiasis patarėjas Artiom Volkov, 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėja Rasa Motiejaitė, Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Vaidotas Ašmonas, Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas, Nacionalinės mokėjimo agentūros Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė bei Žemės ūkio paramos departamento Metodikų rengimo ir koordinavimo skyriaus vedėja Giedrė Valbasytė, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Tautgirdas Masiulis.

Artiom Volkov pristatė, kad Europos Sąjungos šalys, tarp kurių ir Lietuva, vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013 45 str. 2 d. įsipareigojo išlaikyti daugiamečiais žolynais užsėtus plotus. Tai yra žalinimo išmokai gauti privaloma sąlyga – daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto, kurį ūkininkai deklaravo santykis neturėtų sumažėti daugiau kaip 5 proc., palyginti su referencine santykine dalimi, kurią nustato valstybės narės 2015 m.

Pažeidimo atveju (viršijant 5 proc. ribą) valstybė narė numato pareigą pertvarkyti plotus į daugiamečius žolynus ir nustato taisykles valdos (ūkio) lygiu. Taip pat valstybė nustato ūkininkus, kurie disponuoja žemės ūkio paskirties žemės plotais ir kurių daugiamečių žolynų arba daugiametės ganyklos buvo paversti kitos paskirties plotais per ankstesnius dvejus kalendorinius metus.

Taip pat akcentuota, kad šiuo metu analizuojamos priežastys, kurios labiausiai turėjo įtakos daugiamečių ganyklų ir pievų išarimui. Pažymėjo, kad siekiant kuo sklandžiau išspręsti susiklosčiusią situaciją dėl daugiamečių pievų ploto santykinio rodiklio neatitikimo privalomiesiems reikalavimams bei pievų ploto atstatymo, Žemės ūkio ministerija formuoja darbo grupę, į kurią įtrauks ir socialinių partnerių atstovus.

Giedrė Valbasytė informavo, kad žalinimo išmoka būtų nemokama tik už išartą ir neatkurtą daugiametės pievos plotą bei apžvelgė atvejus kada galėtų būti taikoma papildoma administracinė nuobauda. Be to, informavo, kad yra paruošta ir artimiausiu metu NMA interneto svetainės naujienų skiltyje bus paviešinta galimų sankcijų skaičiuoklė, kurios pagalba bus galima apskaičiuoti preliminarų sankcijos dydį, jeigu nebus atkurtos daugiametės ganyklos ir pievos.

Enrika Raibytė pateikė statistinę informaciją apie 2021 metais deklaruotus plotus. 2021 m. daugiamečių pievų plotas sumažėjo 64 tūkst. hektarų. Šiais metais 26 tūkst. hektarų pievų visai nebuvo deklaruota. 63 tūkst. hektarų, kurie 2020 m. buvo deklaruoti kaip pievos, šiais metais deklaruotos kaip kultūros ariamoje žemėje (grūdai, daržovės ir pan.). Be to, 2021 m. buvo deklaruota 33 tūkst. hektarų naujų pievų, kurios nebuvo deklaruotos 2020 metais.

Diskusijoje dalyvavę žemdirbių savivaldos lyderiai ir patys žemdirbiai išreiškė nuogąstavimus dėl numatomo daugiamečių ganyklų ir pievų atkūrimo tvarkos. Pastebėta, kad to nepavyks padaryti per trumpą laikotarpį, kadangi suartoms pievoms atkurti tikėtina reikės mažiausiai nuo kelių iki keliolikos metų.

Pažymėta, kad šis reikalavimas turės neigiamos įtakos jauniesiems ūkininkams. Naujai įsigijus, ar iš tėvų perėmus žemės ūkio naudmenas, planuota ūkių plėtra, suartoje žemėje auginti grūdines kultūras, tačiau dabar bus galima auginti tik pievą. Dėl ko iškyla rizikos neįgyvendinti verslo planuose nusistatytų įsipareigojimų, nepasiekti rodiklių, kas gali lemti visos paramos grąžinimą.

Svarbu ir tai, kad pievų ir ganyklų plotai itin sparčiai pradėjo mažėti po to, kai buvo uždraustas žolės smulkinimas ir paskleidimas tame pačiame lauke (mulčiavimas). Tai lėmė, kad kai kurie gyvulių neturintys bei žemdirbyste užsiimantys ūkininkai pradėjo pievas arti ir jose auginti žemės ūkio kultūras. Be to, pievų ir ganyklų mažėjimas vyksta ir dėl to, kad smulkūs ir vidutiniai ūkiai nėra užtikrinti pieninės gyvulininkystės sektoriaus perspektyvomis, todėl atsisako šios veiklos ir keičia ją į kitą, dažniausiai – augalininkystę.

Susitikime su ŽŪM atstovais sutarta, kad turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį žemdirbiai dirbdami jau išartas pievas galėtų prisitaikyti ir perorientuoti savo vykdomą veiklą. Ūkininkai turėtų būti skatinami finansinėmis priemonėmis, kad išlaikytų pievas bei ganyklas, ir taip prisidėtų prie bioįvairovės ir ekosistemų išsaugojimo. Be to, galėtų būti taikomos papildomos kompensavimo sistemos, kurios leistų vienos auginamos kultūros laukuose įterpti natūralių plotų. Taip pat turėtų būti numatytos išimtys, kokiais atvejais daugiamečių ganyklų ir pievų atkūrimo reikalavimas būtų netaikomas.

ŽŪM pristatymą rasite ČIA

Diskusijos vaizdo-garso įrašą rasite – https://bit.ly/3bDDAQm