Diskusijos dėl Kooperatyvų įstatymo tobulinimo
lapkričio 22, 2019

LR Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) Kooperacijos veiklos komiteto (KVK) nariai energingai diskutavo dėl Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I164 nuostatų tobulinimo.

Posėdyje komiteto nariai aptarė minėto įstatymo nuostatų tobulinimo galimybes ir sprendimus, kurie padėtų užtikrinti sąžiningą konkurenciją bei stiprintų pripažintų žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) vaidmenį maisto tiekimo grandinėje.

Prie diskusijų apskritojo stalo

Posėdžiui pirmininkavo LR ŽŪR KVK pirmininkas, ŽŪK „Pieno gėlė“ ir LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas. Jam talkino LR ŽŪR  Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė, ŽŪK „Agrolit“ vadovas Vilius Jundulas, ŽŪKB „Pamario pienas“ direktorė Edita Katutienė, ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius, LEŪA vadovas Saulius Daniulis,  ŽŪK „EKO Žemaitija“ vadovas Albinas Slavinskis,  „Pienas LT“ valdybos atstovas Adomas Statkus,  Jonavos rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Alfonsas Bagdonas,  „EKO tikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius,  LŠŪS pirmininkas Vidas Juodsnukis, ŽŪKB „BIO LEŪA“ vadovas Nikolajus Dubnikovas, ŽŪK „Panevėžio aruodas“ atstovas Osvaldas Dirsė, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovas Dainius Kižauskas ir kt.

Būti ar nebūti pripažinimui?

Dauguma pasiūlymų tobulinti įstatymą tiesiogiai ar netiesiogiai yra susiję su kooperatyvų pripažinimo tvarka. Kai kurie posėdžio dalyviai, pavyzdžiui, S.Daniulis bei N.Dubnikovas teigė, kad apskritai reikėtų panaikinti kooperatyvų pripažinimo tvarką, tačiau posėdžio dalyvių dauguma jų idėjai nepritarė. Kodėl? Argumentus apibendrino A.Žliobaitė: „Ne paslaptis, kad yra daug norinčių tik pasinaudoti parama kooperatyvams. Kai tik paskelbiama galimybė paremti kooperatyvus, jų skaičius staigiai išauga, o kai baigiasi parama – jie likviduojasi. Išlieka tik tikrieji kooperatyvai. Pseudo kooperatyvų siekiams pasipelnyti turime užkirsti kelią, todėl ir turime taikyti kooperatyvų pripažinimo tvarką. Deja, kitos išeities kol kas nėra“.

Dėl kooperatyvų pripažinimo tvarkos LR ŽŪR KVK nariai susitarė dar pasvarstyti ir artimiausiu laiku pateikti ŽŪR, kuri visus pasiūlymus perduos ŽŪM.

Vienas narys – vienas balsas, bet…

Ši taisyklė yra įrašyta į kooperacijos klasiką, tačiau pasaulinė ekonomika tobulėja, taigi kooperatyvų nariai vis dažniau diskutuoja, kad reikia keisti ir šią taisyklę. Kaip?

Vienas iš pasiūlymų – sudaryti galimybę vienam nariui priskirti iki 5 balsų, tačiau ne daugiau, kaip 20 proc. visų balsų paskirstant pagal įstatuose numatytą tvarką.

A.Statkus priminė, kad įstatyme jau dabar numatyta tokia tvarka kooperatyvo juridiniams nariams. Kodėl tokio pakeitimo reikia ir fiziniams nariams?

„Šis pakeitimas galėtų į kooperatyvus pritraukti daugiau stambiųjų ūkininkų. Kaip matote, tokiems nariams numatytas ir apribojimas – visi bendrai jie negalėtų turėti daugiau kaip 20 proc. balsų, taigi kooperatyvas netaps uždarąja akcine bendrove“, – patikslino J.Kuzminskas.

T.Raudonius pabrėžė, kad tai būtų ne privaloma, bet galimybė.

„Kiekvienas kooperatyvas pats priimtų sprendimą – suteikti tokią galimybę, ar nesuteikti“, – pabrėžė A.Slavinskis.

Galimybė investuoti į kooperatyvą

LR ŽŪR KVK nariai nusprendė nepritarti pasiūlymui iš įstatymo išbraukti reikalavimą, kad privaloma vykdyti apyvartą su kooperatyvo nariais.

Daug diskusijų sukėlė pasiūlymas į kooperatyvus priimti ir investuotojus, t.y. numatyti kooperatyvų komanditinius narius. Jie būtų svarbūs kooperatyvams pritraukiant investicijas, tačiau kyla ir pavojų. Todėl viena iš idėjų – jie gali investuoti, tačiau negali turėti balso teisės.

„Šis pasiūlymas susijęs su jau pasitaikančia kooperatyvų problema – pajaus grąžinimas kooperatyvo nariui nusprendus pasitraukti iš kooperatyvo“, – priminė J.Kuzminskas.

A.Statkus paminėjo ir kitokius atvejus, susijusius su „Pienas LT“ patirtimi.

„Yra narių, kurie pasitraukė iš pieno gamybos dėl amžiaus, tačiau jie nori likti kooperatyvo nariais. Gal neužkirskime jiems tokios galimybės pasilikti kooperatyve su savo sukauptomis investicijomis“, – siūlė A.Statkus.

LR ŽŪR KVK nariai aptarė ir galimybę kooperatyvo nariams patiems priimti sprendimą dėl atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatyve pasibaigė. Tačiau dar teks diskutuoti dėl maksimalaus leidžiamo atsiskaitymo termino ar sprendimo dėl termino ir atsiskaitymo sąlygų priėmimo priskirti visuotinio narių susirinkimo kompetencijai.

Kaip skirstysime grynąjį pelną?

A.Statkus pateikė „Pienas LT“ pasiūlymo paaiškinimą.

„Šiuo metu numatyta galimybė dividendams skirti tik iki 10 proc. Kaip sukaupti lėšų investicijoms, kai nariai nelabai nori laikyti pajų, o bankai – skolinti kooperatyvui? Viena iš galimybių – kooperatyvui pačiam nuspręsti, kas jam svarbiau – išmokas mokėti pagal apyvartą, ar dividendams už pajų. Jeigu reikia daugiau lėšų, verta pasiūlyti didesnę pelno dalį dividendams mokėti ir nariai norės laikyti daugiau pajaus“, – sakė A.Statkus.

LR ŽŪR KVK nariai pritarė LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėjos A.Žliobaitės parengtai Kooperatyvo grynojo pelno skirstymo tvarkai: 1. Atsargos (rezerviniam) kapitalui papildyti ne mažiau, kaip 5 proc. 2. Apyvartai proporcingoms išmokoms ir (arba) dividendams mokėti. 3. Pelnas naudojamas įstatuose nustatyta tvarka.

Tarp kitų pasiūlymų – Stebėtojų tarybos skyrimo tvarkos tobulinimas, iki dviejų išorinių valdybos narių skyrimas, jeigu kooperatyvo valdybai trūksta kompetencijos.

LR ŽŪR KVK nariai apibendrintus pasiūlymus aptars LR ŽŪR taryboje, o vėliau, perduos Žemės ūkio ministerijai, kuri įstatymo pakeitimus pateiks Vyriausybei ir Seimui.

 

 

 

Panašios naujienos
sausio 29, 2020
Naujienos iš Seimo komiteto

  Sausis baigiasi, tačiau Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) darbai – ne. Trečiadienį posėdis buvo įtemptas. Vieno klausimo nagrinėjimą, dėl […]

sausio 22, 2020
Naujienos iš pirmojo šiemet KRK posėdžio

2020-uosius metus Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) pradėjo posėdžiu, kurio darbotvarkėje vyravo parlamentinės kontrolės klausimai. Komiteto posėdyje aktyviai dalyvavo Žemės […]

Partneriai
zemes ukio rumai logo