Naujienos

Diskusijos dėl tvarių maisto sistemų ir paramos žemės ūkiui

Kovo 27 d. Europos žemės savininkų organizacija (ELO) organizavo vienuoliktąjį Žemės ūkio ateities forumą. Forumas, kuriame dalyvavo 1200 dalyvių, per pastaruosius dešimt metų tapo didžiausia žemės ūkio konferencija Europoje. Renginys subūrė politikos, pramonės ir visuomenės lyderius, kurie pabrėžė biologinės įvairovės svarbą sveikai maisto gamybai, pristatė naujas žemės ūkio technologijas, aptarė maisto atliekų sumažinimo galimybes.

Forume dalyvavo Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis, Žemės ūkio rūmų Tarptautinio skyriaus vedėja Vaida Leščauskaitė.

Ypač daug dėmesio forume buvo skirta žemės ūkio ir maisto sistemos tvarumo problemoms. Forumo pirmininkas Janez Potočnik pabrėžė, jog žmonija nepakankamai skiria dėmesio aplinkosauginiams iššūkiams – klimato kaita šiuo metu yra katastrofiška, gyvename masinio rūšių nykimo laikotarpiu. Pabrėžta, jog būtini sisteminiai verslo, žemės ūkio, ekosistemų pokyčiai, būtina naviguoti iš krizės, kuri nesuvaldyta gali negrąžinamai sunaikinti biofizinę ir ekologinę bazę žmonijos klestėjimui. „Esamų pastangų, kurios nukreipiamos į praeities klaidų taisymą nepakanka. Kaip ir nepakanka gydyti simptomus. Turime įvertinti savo darbą, kapitalą, aplinką, atsižvelgti į aplinkosauginius reikalavimus. Nebegalime vaikytis trumpalaikės naudos“ – kalbėjo J. Potočnik.

Forume dalyvavusi Jordanijos karalienė Noor Al Hussein pabrėžė, jog auga pajamų nelygybė, ir, deja, kaimo gyventojų nenaudai. „Pagaminamo maisto užtektų pamaitinti viso pasaulio gyventojus, tačiau dėl maisto paskirstymo problemų, dešimtadalis pasaulio gyventojų badauja. Turime imtis skubių veiksmų. Taip pat būtina spręsti klimato problemas. Svarbu įgalinti marginalizuotas bendruomenes, ypač moteris ir jaunimą. Yra posakis – išmokyk žmogų žvejoti ir jis nebadaus – aš sakau – išmokyk moterį ūkininkauti – ir valgyti turės visa bendruomenė“ – kalbėjo Noor al-Hussein.

Diskusijose dėl ūkių tvarumo ypač išryškėjo smulkių ūkių svarba. Daugelis ekspertų pabrėžė, jog smulkūs šeimos ūkiai, kuriuose dabar sukoncentruota apie pusę pasaulinės maisto gamybos, turi didžiulį potencialą, gali užtikrinti vietinio, sezoninio, sveiko maisto pasiūlą, drauge įgalindami kaimo bendruomenes. Tam būtina į smulkų ūkį orientuota paramos sistema.

Smulkių ūkių svarbą pabrėžė Vageningeno universiteto prezidentė Louse Fresco, teigusi, jog būtina skatinti smulkius ūkius, išnaudoti jų potencialą. „Turime naudoti daugiau vietinio, kokybiško maisto, kurį mums gali pasiūlyti smulkūs ir vidutiniai šeimos ūkiai. Šie ūkiai – būtini kaimo gyvybingumo varikliai, jiems reikalinga skirti daugiau dėmesio“ – teigė mokslininkė.

Daugelis ES valstybių atstovų nekantriai laukė paskutinės forumo diskusijos apie BŽŪP ateitį ir Europos žemės ūkio poreikius. Komisaras Philas Hoganas savo kalboje pabrėžė, kad BŽŪP užtikrina saugų, prieinamą, aukštos kokybės maistą, pagamintą pagal aukščiausius standartus. Tai ir toliau išliks, jei ūkininkai galės užsidirbti iš savo darbo. „Jei norime išlaikyti maisto saugą ir aukščiausius maisto standartus pasaulyje, turime remti ūkininkus per BŽŪP“ – teigė Ph. Hoganas.

„Mes taip pat turime daugybę įrodymų, jog dabartinė BŽŪP turi trūkumų. Naujausiame Audito Rūmų pranešime teigiama, kad dabartinė „žalioji” politikos struktūra turėtų būti pakeista ambicingesne. Mūsų piliečiai taip pat nori pamatyti daugiau: dauguma žmonių mano, kad ūkininkams reikia tiesioginės pajamų paramos, kad išlaikytų Europos aprūpinimo maistu saugumą, o žemės ūkio politika turėtų būti naudinga mūsų aplinkai ir klimatui. Būsimoje BŽŪP turime planuoti spręsti šiuos uždavinius integruotu, paprastu ir į rezultatus orientuotu būdu. Tiesa ta, kad žemės ūkio gamyba visada bus susijusi su tam tikrais išmetamų teršalų kiekiais, tačiau galime padaryti didelę pažangą, jei susitelksime ir naudosime efektyvius būdus juos sumažinti. Mažinti gamybą, siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį, nėra tinkamas sprendimas  augant pasaulinei maisto paklausai. Todėl pirmenybė turėtų būti teikiama priemonėms, kuriomis siekiama sumažinti poveikį klimatui ir didinti atsparumą, nepakenkiant gamybos potencialui“ – kalbėjo Komisaras.

„BŽŪP ateityje bus orientuota į racionalų BŽŪP strateginį planą: aplinkosaugos ir klimato tikslai, taip pat kiti esminiai elementai bus nustatyti ES lygmeniu. Briuseliui nereikės matuoti gyvatvorių pločio ir ilgio – tačiau privalome rūpintis dirvožemio erozija, vandens kokybe, rūšių ir biologinės įvairovės modeliais. Ši sistema iš tikrųjų bus naudinga ir valstybėms narėms, ir ūkininkams, nes yra pakankamai lanksti, kad galėtų pritaikyti ir parinkti veiksmus, atitinkančius vietos sąlygas. Tačiau tai nėra BŽŪP renacionalizacija. Tai, kad valstybėms suteikiama daugiau lankstumo, jokiu būdu nereiškia, kad joms bus leidžiama daryti ką nori. Europos Komisija išliks vienintelis mūsų naujojo modelio politikos variklis ir garantas. Visų valstybių narių planams reikės Komisijos patvirtinimo“ – teigė Ph. Hoganas.

Komisaras sulaukė klausimo dėl dabartinio paramos pasiskirstymo netolygumo – kai 20 proc. ūkininkų gauna 80 proc., paramos. Ph. Hoganas teigė, jog tokia situacija jo netenkina. Komisaras pasisakė už tiesioginių išmokų ribojimą, siekiant išvengti dabartinės situacijos, kai mažuma ūkių pasidalina didžiąją paramos dalį, nors tikslios tiesioginių išmokų „lubų“ sumos kol kas neįvardijo. „Šeimos ūkiai yra žemės ūkio sistemos pagrindas. Juos būtina išsaugoti ir užtikrinti jiems tinkamą paramą perskirstant paramos lėšas“ – teigė Komisaras.

ŽŪR Tarptautinio skyriaus vedėja Vaida Leščauskaitė Komisarui uždavė Vidurio ir Rytų Europos ūkininkams ypač rūpimą klausimą dėl tiesioginių išmokų pasiskirstymo naujojoje BŽŪP. „ES egzistuoja laisvas prekių ir darbo jėgos judėjimas, todėl nesąžiningas tiesioginių išmokų paskirstymas reiškia, kad Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių ūkininkai privalo konkuruoti nelygiomis sąlygomis. Komisaro Hogano išsakyta parama šeimos ūkiams – puiki žinia, tačiau Lietuvos ūkininkai nekantriai laukia gerų naujienų dėl išmokų suvienodinimo tarp valstybių“ – sakė Vaida Leščauskaitė.

Komisaras aiškiai pasisakė už išmokų sulyginimą. „Aš esu už konvergenciją. Žinoma, tam reikia gauti kitų komisarų pritarimą, biudžeto lėšos priklauso ne nuo mano vieno nuomonės“ – teigė Komisaras.

X