Naujienos

Diskusijos ES dėl paramos žemės ūkiui

„Brexit” tuštinant ES kišenes, žemės ūkio komisaras Philas Hoganas yra stipriai spaudžiamas mažinti žemės ūkio subsidijas, kurioms išleidžiama 59 milijardų eurų per metus.

Viena iš Briuselyje siūlomų išlaidų mažinimo priemonių yra nustatyti maksimalią išmokų sumą, kurią gali gauti didžiausi ūkiai. Iš pirmo žvilgsnio tai išmintingas politinis žingsnis, kuris sumažintų dosnias išmokas žemę valdantiems aristokratams ir žemės ūkio konglomeratams. Tačiau Hogano problema yra ta, kad šios subsidijų ribos taip pat gali suduoti skausmingą smūgį skurdesniems (nors ir didesniems) Rytų Europos ūkiams, kurie komunistiniais laikais buvo didžiuliai kooperatyvai.

Čekijos Respublikai, Slovakijai ir rytiniams Vokietijos regionams viršutinė išmokų riba yra ypač grėsminga, nes ten ūkiai yra tiesiog didesni už įmones kitose ES šalyse. Šiandien Čekijoje ūkiai yra didžiausi ES: vidutiniškai 133 hektarai (Europos vidurkis – 16 hektarų vienam ūkiui).

„Mums tikrai labai sunku”, – sakė vienas Čekijos pareigūnas, kalbėdamas apie išmokų ribojimo planus. „Mes negalime to paaiškinti ne tik mūsų ūkininkams, bet ir plačiajai visuomenei, kodėl Čekija turėtų būti diskriminuojama?”

Briuseliui vargu ar reikalinga dar viena konfrontacija su Vidurio Europa dėl dvigubų standartų žemės ūkio maisto politikoje. Susirūpinimas dėl galimos subsidijų ribos dar labiau sustiprina Rytų Europos nuoskaudą dėl to, kad BŽŪP subsidijos apskaičiuojamos taip, kad būtų užtikrintos didesnės išmokos Vakarų Europos ūkiams. Per pastaruosius dvejus metus Praha taip pat vadovavo kampanijai, kuria siekiama sustabdyti didelių Vakarų maisto gamintojų dvigubų kokybės standartų taikymą.

Čekijos problemos dėl BŽŪP lubų atsispindi ir tam tikrose Vokietijos dalyse, kurios buvo už „Geležinės uždangos”. Pavyzdžiui, vienas pieno kooperatyvas Tiūringijoje 2016 m. gavo apie 950 000 eurų tiesioginių išmokų. Kitas, Brandenburge, netoli Lenkijos sienos, auginantis 4300 hektarų bulvių ir kitų kultūrų gavo beveik 700 000 eurų.

Žemės ūkio ministras Taksas Šmidtas praeitą savaitę įspėjo, kad su Rytų Vokietija turi būti elgiamasi teisingai. „Lėšos yra ribotos, todėl turime rasti būdą, kaip maksimaliai suderinti išmokas”, – sakė jis. „Tačiau tai neturi būti daroma saksų ūkininkų ir mūsų kaimo vietovių sąskaita. Rytų Vokietijos struktūros neturi būti diskriminuojamos!”

Išmokų ribojimo idėja buvo pateikta praėjusių metų Europos Komisijos baltojoje knygoje, kurioje buvo išdėstyti BŽŪP reformos planai. Ten nenurodyta griežta riba, tačiau teigta, kad reikia apriboti sumas, kurios tenka didžiausiems ūkiams, ir iškelta idėja nustatyti išmokų viršutinę ribą.

Vis dėlto ankstesnis šio dokumento projektas kelia nerimą. Ten buvo siūloma riba nuo 60 000 iki 100 000 eurų per metus, su tam tikromis išimtimis apsaugoti darbo vietoms.

Šiuo metu Čekija gauna apie 1,2 mlrd. eurų subsidijų per metus. Tačiau vyriausybės pareigūnas sakė, kad jos sumažėtų 43,5 proc., jei Briuselis nustatys 60 000 eurų viršutinę ribą; arba 30,5 proc., jei  riba bus100 000 eurų.

Pasak pareigūno, šalis kovos dantimis ir nagais, kad būtų išvengta tokio rezultato, ir jau bando sudaryti sąjungas kovai su Hogano apribojimais. Jis pridūrė, kad „cappingas“ gali įtakoti gyvulių augintojus atsisakyti savo bandų ir pereiti prie grūdininkystės.

Robertas de Graeffas, Europos žemės savininkų organizacijos vyresniosios politikos patarėjas, taip pat sutinka su tokia nuomone. „Ribos taip pat atgraso sėkmingus ūkius ne tik nuo pastangų plėsti verslą, bet ir nuo naujų darbuotojų įdarbinimo ir darbo vietų kūrimo”, – sakė jis.

Vis dėlto smulkieji ūkininkai tiki, kad sistema, kurioje didžiausi ūkiai susigriebia daugumą pinigų, iš esmės yra nesąžininga.

„Manome, kad dabartinė žemės ūkio sistema naikina smulkius ūkius ir mes turime pasirinkti”, – sakė Geneviève Savigny, dirbanti Prancūzijos pietų Alpių regione, Tarptautinio valstiečių judėjimo Europos filialo narė. Ar ES ir piliečiai nori padėti smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams, ar norime apsaugoti pramoninį žemės ūkį. Savigny prisipažino, kad Čekija yra ypatingas atvejis, nes didieji ūkiai yra dideli darbdaviai. Tačiau ji perspėjo, kad didieji ūkiai stengsis pasinaudoti šiuo pavyzdžiu, kad užčiauptų bet kokią diskusiją. „Daug (mažesnių) ūkių nyksta, akivaizdu, kad mums reikia perskirstyti lėšas”, – sakė ji.  „Mes negalime pasislėpti už pasiteisinimų”. Pekelis Pocas, Europos Parlamento narys iš Čekijos opozicinės Socialdemokratų partijos, sakė, kad maži ir vidutiniai ūkiai yra dinamiškesni ir geresni užimtumui ir aplinkai. „Jie yra arčiau žemės ūkio, kurio mums reikia”, – sakė jis.

Parengta pagal laikraščio POLITICO informaciją

X