Visus praėjusius 2021 m. Žemės ūkio rūmai daug dėmesio skyrė diskusijoms apie ES BŽŪP: organizuoti seminarai, viešos diskusijos, nuotoliniai renginiai, kuriuose diskutavo ir pranešimus skaitė ne tik pažangūs ūkininkai, kooperatyvų, žemdirbių savivaldos organizacijų lyderiai, bet ir valdžios institucijų atstovai, mokslininkai, tyrėjai.
„Daug dėmesio skyrėme naujojo programinio laikotarpio ateities iššūkiams kaimo vietovėse bei BŽŪP gairių 2023-2027 m. aptarimui. EK 2020 m. gegužės mėn. pristatė dvi strategijas: ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m. ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, kurios bendrai sudaro Europos žaliojo kurso pagrindą. Jomis taip pat bus grindžiamas ekonomikos gaivinimas dėl COVID-19 sukeltos krizės, stiprinamas visuomenės gebėjimas atsilaikyti prieš būsimas pandemijas ir tokias grėsmes kaip klimato kaitos poveikis, miškų gaisrai, maisto stygius ir ligų protrūkiai.ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. skirta kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais ją saugant ir atkuriant, skatinant įvairių aplinkos, ekonomikos ir socialinių sričių pokyčius. Tuo tarpu strategija „Nuo ūkio iki stalo“ siekiama sudaryti palankias sąlygas pereiti prie tvarios ES maisto sistemos, kuria būtų užtikrinamas aprūpinimas maistu ir galimybė maitintis sveikais iš sveikos planetos išteklių gautais produktais. Tai padėtų sumažinti ES maisto sistemos poveikį aplinkai ir klimatui ir sustiprinti jos atsparumą, taip apsaugant piliečių sveikatą ir ekonominės veiklos vykdytojų pragyvenimo šaltinius. Žemės ūkio sektorius, drauge su kaimo vietovėse gyvenančiais žmonėmis atlieka svarbų vaidmenį, nuo kurio priklauso ne tik kiekvienos šalies, bet ir visos ES gerovė ir ateitis. ES žemės ūkio sektoriuje reguliariai veikia apie 10 mln. ūkių, kuriuose dirba apie 22 mln. žmonių. Prisiminkime, kad ES žemės ūkis yra vienas didžiausių pasaulyje maisto gamybos sektorių ir užtikrina daugiau kaip 500 mln. Europos piliečių aprūpinimą maistu. ES ūkininkai taip pat yra pagrindiniai natūralios gamtinės aplinkos sergėtojai, nes rūpinasi gamtos ištekliais (dirvožemiu, vandeniu, oru ir biologine įvairove) 48 proc. viso ES žemės ploto (miškininkai – dar 36 proc.), taip pat teikia būtinų anglies dioksido absorbentų ir atsinaujinančių išteklių pramonei bei energetikai. Nuo ūkininkavimo veiklos priklauso ir darbo vietų skaičius: daug darbo vietų žemės ūkio sektoriuje ir maisto sektoriuje, kuris tiesiogiai susijęs, o kur dar mažmeninės prekyba ir paslaugos – tai sukuria apie 44 mln. darbo vietų. ES kaimo vietovėse gyvena apie 55 proc. gyventojų“, – informuoja Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Atsižvelgiant į tai, kad ES 2020 m. gruodžio 18 d. paskelbė valstybėms narėms skirtas individualias rekomendacijas, nustatydama pagrindines sritis, kurioms turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio, turime atkreipti dėmesį į rekomendacijas Lietuvai: skatinti, kad žemės ūkio sektorius būtų pažangus, atsparus bei įvairialypis ir užtikrintų aprūpinimą maistu; remti aplinkos apsaugos ir klimato srities veiksmus ir padėti siekti su aplinka ir klimatu susijusių ES tikslų; stiprinti kaimo vietovių socialinę ir ekonominę struktūrą bei spręsti visuomenei rūpimus klausimus; žemės ūkio sektoriuje ir kaimo vietovėse puoselėti žinias bei dalijimąsi jomis, inovacijas ir skaitmeninimą bei užtikrinti jų praktinį taikymą.
Nors visi gerai žinome, kad pirminė BŽŪP paskirtis – remti Europos ūkininkus ir užtikrinti Europos piliečių aprūpinimą maistu ir nepakito, tačiau šiandieninės BŽŪP uždaviniai yra gerokai platesni. Europai reikia atsparaus, tvaraus ir konkurencingo žemės ūkio sektoriaus, padedančio užtikrinti, kad Europos piliečiams tiekiami maisto produktai būtų aukštos kokybės, saugūs ir įperkami, o socialinė ir ekonominė kaimo vietovių struktūra būtų tvirta. Todėl naujoji BŽŪP grindžiama devyniais aiškiais ekonominius, aplinkosaugos ir socialinius politikos aspektus atspindinčiais tikslais, kurių pagrindu bus užtikrinamas aprūpinimas kokybiškais maisto produktais ir tvirtai remiamas išskirtinis Europos ūkininkavimo modelis, daugiau dėmesio skiriant aplinkai ir klimatui, taip pat bus remiamas tvaresnio žemės ūkio sektoriaus kūrimas ir gyvybingų kaimo vietovių plėtra.
„Kad galėtume įgyvendinti keliamus tikslus ir tinkamai prisidėti prie ES BŽŪP turime dirbti drauge, bendradarbiauti, modernizuoti sektorių, kaupiant žinias ir jomis dalijantis, diegiant inovacijas ir gerinant skaitmeninimą žemės ūkyje bei kaimo vietovėse ir skatinant jų praktinį taikymą. Dabar laukiame EK pastabų dėl Strateginio plano, o jas gavę ir vėl imsimės bendro darbo dėl šio plano tobulinimo. Smagu, kai turime dėl ko dirbti, kai matome, kad kaime yra šaunių ir iniciatyvių jaunų žmonių“, – sako dr. A. Svitojus.
Apie inovacijas ir geruosius pavyzdžius naudojantis KPP pagalba
