Apie amatininką ir duonos kelią
Širvintų rajone, Krunų kaime gyvenantis amatininkas Gintaras ruginę duoną kepa drauge su žmona Edita. Gintaras ir Edita atsakingai pasidalinę darbus ir atsakomybes. Edita yra atsakinga už tešlos minkymą, raugimą bei duonos kepaliukų formavimą, o Gintaras – už pečiaus įkaitinimą ir paruošimą duonai kepti.
Kaip gerai iškūrenti pečių, amatininkas išmoko tik per patirtį. „To neišmokys jokie vadovėliai“ – sako Gintaras. Baigus degti malkoms lauko krosnelėje, šviežių pušies šakų šluota Gintaras išvalo pečių nuo pelenų, kadangi įkaitusi pušies šaka palieka savo pėdsaką krosnyje, kuris turi įtakos duonos kvapui. Tuomet iš medinio dubens paima saują miltų ir įberia juos į krosnelę. „Jeigu jie skrunda, tai duona iškeps“ – pasakoja Gintaras.
Duona kepa apie 2–3 valandas, tada ištrauktus iš pečiaus dar neatvėsusius kepalus reikia „prausti“, tuomet dengti šlapiais drobiniais audiniais ir palikti per naktį plutelei išbrinkti. Tada išbrinkintas kepalas dar parą palaikomas ir tik tada jis gali keliauti ant mūsų stalo.
Edita mėgsta juokauti, kad jų duona – tūkstančio metų senumo duona. Visi, kas paragauja, ją giria. Archeologiniais duomenimis patvirtinta, kad Skuodo rajono Apuolės piliakalnyje IX-XIII amžiuje gyvenę žmonės valgė lygiai tokią pat duoną.
Pirmapradė ruginė duona rauginama ąžuoliniame kubile, minkoma ir formuojama rankomis. Jos sudėtis – rupūs rugių miltai, natūralus raugas, šulinio vanduo ir jūros druska. „Daugeliui tautų tai būtų egzotika, o mums tai – normali duona, kaip buvusi ir prieš tūkstantį metų. Toks laikas tik įrodytas, nežinia, kiek amžių iki tol duona buvo kepama“, – sako Edita.
Itin svarbus momentas 100-metes tradicijas menančios duonos gamyboje yra ąžuoliniame duonkubilyje, po kiekvieno kepimo paliekamas raugas kitam kepimui. Duonkubilio mūsų senoliai neplaudavo, nes kitaip sugesdavusi duonos rūgštis – raugas.
Duona – kasdienis ir įprastas maistas. Senoliai vertino duoną, nes kiekvienas išmanė jos kelią – nuo rugio sėklos iki stalo. Daug prakaito mūsų protėviai išliedavo, kad duona atkeliautų ant stalo. Reikėdavo žemę suarti, išakėti, patręšti mėšlu, vėl užarti. Tolygiai sėklą išberti, užakėti. Vėliau pasėjus prižiūrėti daigus, kad neišmirktų nuo lietaus ar nežūtų nuo sausros. Tuomet laukti derliaus ir nepražiopsoti, kada grūdas jau subrendęs, kad nenubirtų. Laiku rugius nupjauti ir, surišus pėdas, džiovinti. Išdžiūvusias pėdas suvežti į kluoną, vėliau spragilais iškulti. Iškūlus rugius, reikėjo išvalyti ir tik tuomet suvežti į aruodus. Viską rugių augintojai darė rankomis bei primityviais įrankiais.
Apie visuomeninę veiklą ir jos prasmę
Gintaras Ruzgys ne tik sertifikuotas Tautinio paveldo produktų A kategorijos amatininkas, bet ir Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos (LTPGKA), kuri yra Žemės ūkio rūmų narių tarpe, vadovas.
„Mūsų asociacijoje susibūrę žmonės, kuriems rūpi tautinis paveldas, todėl dalyvaudami renginiuose atsakingai rūpinamės įvaizdžiu, nes tautinio paveldo ženklas įpareigoja parodyti išskirtinumą ir kokybę. Juk tautinio paveldo produktai – nemasinės gamybos sertifikuoti amatininkų dirbiniai, pagaminti rankomis iš tradicinių žaliavų arba naudojant senąsias ar jas atitinkančias naujas technologijas, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį. Taigi nešame tautinio paveldo žinią, demonstruojame amatus Kalėdinėse mugėse, pavasario Kaziuko mugėse, Užgavėnių, Stintų šventės, Sartų žirgų lenktynių ir kt. renginių metu. Malonu sulaukti dėmesio ir įvertinimo bei perduoti tautinio paveldo tradicijas”, – sako LTPGKA vadovas G.Ruzgys.
***
Priminsime, kad Lietuvos tautinio paveldo produktai (TPP) žymimi specialiais ženklais. A kategorija žymimi produktai, kurių sukūrimo procese naudojama daugiau kaip 50 proc. rankų darbo, o B kategorijos ženklu žymimi produktai, artimi autentiškiems pavyzdžiams, bet sukurti naudojantis ir naujomis technologijomis. Tokius ženklus matys ir parodos Berlyne dalyviai. Ženkluose informacija pateikiama ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba.
Gera žinia
Šiandien galime pasidžiaugti, kad unikalių, tvarių ir sertifikuotų tautinio paveldo gaminių, kurių gaminimo tradicijos siekia gerokai per 100 metų, jau galima įsigyti elektroninėje parduotuvėje „Pagaminta lietuvių“ madebylithuanians.com
Pažinkime lietuvių tradicijas, įvertinkime kokybę, didžiuokimės darbščiais ir kūrybingais Lietuvos žmonėmis. „Pagaminta lietuvių“ – tai kuo galime didžiuotis, apsilankykite madebylithuanians.com ir įsitikinkite kokybe bei tautinio paveldo amatininkų ir meistrų meile ir atsidavimu savo darbui.
Vienintelė Lietuvoje tvarių ir sertifikuotų tautinio paveldo gaminių parduotuvė
