Naujienos

Dvi pasaulio pusės: vienoje – perteklius, kitoje – badas

355Peržiūrų

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO)  paskelbė metinio tyrimo „Maisto saugumo ir mitybos padėtis pasaulyje 2020“ rezultatus. Analizė parodė, kad nuo 2000 m. iki 2014 m., badaujančiųjų skaičius kasmet mažėjo, tačiau per pastaruosius penkerius metus ši kryptis pasikeitė iš esmės. Tuo tarpu Europoje bei JAV vyrauja maisto produktų perteklius. Daugelis FAO patarimų labai tinka Lietuvos rinkai. Ar valdžia į juos atkreips dėmesį?

FAO ataskaitoje teigiama, kad 2019 m. pasaulyje badavo beveik 690 mln. žmonių, t.y. net 10 mln. daugiau nei 2018 m. ir beveik 60 mln. daugiau nei 2014 m. Be to, dėl finansinių sunkumų net keli milijardai žmonių negali maitintis pakankamai.

Labiausiai maisto trūksta Azijoje (381 mln. gyventojų), tačiau sparčiausiai badaujančiųjų skaičius auga Afrikos žemyne (šiuo metu badauja 250 mln. gyventojų). Jeigu tendencija nepasikeis, tai po kelių dešimtmečių Afrikoje gyvens pusė planetos badaujančių žmonių. Lotynų Amerikos šalyse badauja apie 48 mln. gyventojų. Apskritai, prastai besimaitinančių bei badaujančių skaičius per pastaruosius penkerius metus išaugo net 8,9 proc., taigi beveik tiek pat, kiek per tą patį laikotarpį planetoje išaugo ir žmonių skaičius.

Prognozuojama, kad dėl pandemijos COVID-19 kenčiančių dėl lėtinio bado žmonių skaičius gali išaugti daugiau kaip 130 mln.

Daugelis europiečių neretai skundžiasi dėl didėjančių maisto produktų kainų ir net neįsivaizduoja, kas yra badavimas. Pavyzdžiui,  pasaulinė skurdo riba – tik 1,9 USD per dieną maisto produktams. Tačiau FAO ataskaitoje pateikiami įrodymai, kad net pačiai pigiausiai sveikai mitybai reikia skirti bent penkis kartus daugiau lėšų. Todėl daugelis Azijos bei Afrikos gyventojų neturi lėšų pieno produktams, vaisiams, daržovėms.

Ataskaitoje teigiama, kad net trys milijardai planetos gyventojų (iš viso planetoje 2020 m. pradžioje gyveno apie 7,75 mlrd. žmonių) – negali sau leisti sveikai maitintis.

FAO ragina šalis pertvarkyti maisto sistemas, kad sumažėtų maistingo maisto kaina ir padidėtų sveikos mitybos galimybės. Nors konkretūs sprendimai įvairiose šalyse ir net toje pačioje šalyje gali skirtis, visi jie apima kelis bendrus komponentus. FAO ragina daugiau dėmesio skirti visoms maisto tiekimo grandinės dalims (Lietuvoje pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama vadinamosioms trumposioms maisto grandinėms) bei ragina, kad valstybės reglamentuotų prekybos principus, taikytų optimalią išlaidų ir investicijų politiką.

FAO ataskaitoje taip pat pažymima, kad spręsdamos žemės ūkio klausimus vyriausybės turi užtikrinti, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į mitybos problemas –  pasirūpinti, kad reikėtų  mažiau išlaidų skirti maisto produktams gaminti, juos saugoti, gabenti paskirstymo ir rinkodaros etapuose.

Taigi akivaizdu, kad daugelis patarimų labai tinka ir Lietuvos rinkai.

Yra ir kita badavimo problemos pusė. FAO duomenimis, beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto prarandama ar išmetama. Kasmet maisto atliekos pasaulyje sudaro 1,6 mlrd. t. (Europos Sąjungoje  – 88 mln. t.). Preliminariais skaičiavimais, kiekvienas ES gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.

Maistas kasdien prarandamas arba išmetamas viešojo maitinimo įstaigose, mažmeninės bei didmeninės prekybos vietose ir namų ūkyje. Daugiausia maisto atliekų ES susidaro namų ūkyje – apie 53 proc., tačiau nemažai maisto atliekų išmetama ir perdirbimo įmonėse (apie 19 proc.), viešojo maitinimo įmonėse (apie 12 proc.), žemės ūkyje (apie 10 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (apie 5 proc.). Pasaulyje per metus daugiausia išmetama dar tinkamų vartoti vaisių, daržovių bei šakniavaisių.

X