Balandžio 1-2 d. Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas (EP ŽŪKPK) balsavo dėl BŽŪP ateities.
Balandžio 1 d. EP komiteto nariai patvirtino su BŽŪP susijusios bendros rinkos organizavimo taisykles. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pakeitimai bendros rinkos organizacijos reglamentui buvo patvirtinti 29 nariams balsavus už, 7 – prieš, 1 – susilaikė.
„Nors ūkininkai susiduria su didelėmis problemomis dėl kainų svyravimo ir vartotojų rinkos koncentracija, Komisija pasiūlė tik labai ribotą administracinę reformą. Mūsų tikslas – sukurti veiksmingus mechanizmus, skirtus užkirsti kelią žemės ūkio krizėms ir jas geriau valdyti, veiksmingai reaguoti į kainų svyravimus ir užtikrinti, kad ūkininkai galėtų pasinaudoti teisingesnėmis ir stabilesnėmis pajamomis, o tai leistų jiems daugiau investuoti į ekologiją, ko prašo vartotojai. Kaip ir ES, BŽŪP turi būti reformuota, kad būtų galima geriau reaguoti į būsimus iššūkius “, – sakė pranešėjas Eric Andrieu.
Tiekimo valdymo ir apimties mažinimo schemos išplėtimas
EP nariai mano, kad dabartinė schema, pagal kurią teikiama parama pieno ūkininkams, kurie savanoriškai gamina mažiau, kai rinkoje vyrauja disbalansas, taip stengdamiesi stabilizuoti kainas, turėtų būti išplėsta į visus sektorius. Priimtame dokumente pažymima, kad, jei padėtis nepagerės, Komisijai turėtų būti pavesta nustatyti mokestį visiems gamintojams, kurie padidina tiekimą.
EP nariai taip pat nori išplėsti dabartines taisykles, pagal kurias leidžiama nustatytam terminui kontroliuoti geografiškai apsaugotų sūrių, kumpių ir vynų tiekimą. Tokias taisykles norima pritaikyti ir visiems kitiems produktams, kuriems taikoma saugomoji geografinė nuoroda arba saugomoji kilmės vietos nuoroda.
Didesnis skaidrumas, geresnis krizių valdymas ir platesnės apsaugos sistemos
Siekdami pagerinti rinkos skaidrumą ir pasiruošti galimiems rinkos neramumams, EP nariai siūlo sukurti bendrą ES žemės ūkio rinkų stebėjimo centrą, kuriame dėmesys būtų skiriamas kuo daugiau sektorių, įskaitant grūdus, cukrų, alyvuogių aliejų, vaisius ir daržoves, vyną, pieną ir mėsą. Stebėjimo centras turėtų rinkti statistinius duomenis apie gamybą, tiekimą, kainas, pelną, importą ir eksportą, taip pat iš anksto įspėti apie rinkos sutrikimus.
EP nariai taip pat nori išplėsti rinkos apsaugos sistemą, kurioje veiktų valstybės intervencija (rinkos valdymo priemonė, kai kainos nukrenta virš tam tikro lygio) skirta naujiems produktams, pvz., Baltasis cukrus, aviena, kiauliena ir vištiena.
Komiteto pakeitimai strateginių planų reglamentui, kuris nustatys ES tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros taisykles po 2020 m., buvo patvirtinti balandžio 2 d. 27 nariams balsavus už, 17 – prieš ir 1 susilaikius.
„Bandėme pasiekti pusiausvyrą tarp paramos ūkininkams ir aplinkos apsaugos. Sustiprinta žalioji architektūra, labiau pabrėžiant skatinamąjį požiūrį. Buvo pasiūlyta sąžiningiau paskirstyti išmokas, kad būtų remiami smulkūs ir vidutiniai ūkiai“, – sakė pranešėja Esther Herranz García.
„Pagrindinis prioritetas buvo bendros taisyklės, kuriomis siekiama apsaugoti ES politiką, vienodos sąlygos visiems ES ūkininkams ir bandymas išvengti rinkos iškraipymų, suteikiant valstybėms narėms daugiau laisvės prisitaikyti prie konkrečių vidaus situacijų. Komitetas taip pat reikalavo išlaikyti dabartinį BŽŪP biudžetą ir tikiuosi, kad ES vyriausybės rems mūsų raginimą išlaikyti stiprią BŽŪP “, – pridūrė ji.
Sumažinti išmokas didesniems ūkiams, remiant mažesnius, moteris ir jaunuosius ūkininkus
Komitetas pasisakė išmokų vidinės konvergencijos klausimu šalies viduje – primygtinai reikalavo, kad visų ūkininkų išmokos už hektarą sudarytų bent 75% šalies vidurkio iki 2024 m., ir pasiektų 100% vidurkio iki 2027 m.
Pasak Komiteto, tiesioginės išmokos ūkininkams neturėtų viršyti 100 000 EUR (pirminiame reglamento pasiūlyme buvo numatytas dalinis išmokų ribojimas nuo 60 000 EUR). Parlamentarai siūlo iš bendros sumos iki sumažinimo atimti 50 proc. žemės ūkio atlyginimų (Komisijos pasiūlyme buvo galimybė atimti visas atlyginimų išlaidas, apskaičiuojant pagal statistinį vidurkį). Mažiausiai 5% tiesioginių išmokų voko turėtų būti nukreipta mažiems ir vidutiniams ūkininkams per specialią išmoką už hektarą. Išmokų ribojimo galėtų netaikyti valstybės, kurios skiria šiai schemai daugiau nei 10 proc. tiesioginių išmokų voko.
Mažiausiai 2% tiesioginių išmokų biudžeto turėtų būti skiriama jauniems ūkininkams (papildoma išmoka už hektarą per pirmuosius septynerius metus). Daugiau paramos jauniems ūkininkams turėtų būti skiriama iš kaimo plėtros programos finansavimo.
EP nariai taip pat nori, kad valstybės narės naudotų kaimo plėtros lėšas konkretiems veiksmams, kuriais siekiama skatinti didesnį moterų įtraukimą į kaimo ekonomiką.
Naujas įgyvendinimo modelis atidėtas iki 2022 m.
Vadinamasis naujas įgyvendinimo modelis, grindžiamas valstybių narių parengtais ir ES Komisijos patvirtintais nacionaliniais strateginiais planais, turėtų būti atidėtas iki 2022 m., kad valstybėms užtektų laiko prisitaikyti.
Ekologinių schemų išplėtimas siekiant apsaugoti ir gyvūnų gerovę
EP nariai nori, kad ne mažiau kaip 30 proc. kaimo plėtros biudžeto būtų skirta aplinkos ir klimato kaitos priemonėms ir ne mažiau kaip 20 proc. tiesioginių išmokų ekologinėms schemoms. Šios savanoriškos ekologinės schemos turėtų pagerinti ne tik aplinką, bet ir gyvūnų gerovę.
Ūkių konsultavimo paslaugų skatinimas
EP nariai pritarė Komisijos planui įpareigoti visas ES valstybes teikti konsultacijas ūkininkams, kad ūkininkai būtų informuoti apie visus su subsidijomis susijusius reikalavimus ir sąlygas, būdus kaip užkirsti kelią atsparumui antimikrobinėms medžiagoms ir prieinamumą naujovių diegimui bei skaitmeninėms technologijoms. Tačiau jie nori, kad tinkamai apmokyti konsultantai padėtų ūkininkams pagerinti ir konkurencingumą, gamybą ir ekologinę praktiką, patartų dėl gamintojų organizacijų ir ūkių saugos, padėtų tiems, kurie ką tik įsikūrė, ar norintiems keisti savo kryptį, konsultuotų ir teiktų informaciją kaip sumažinti trąšų naudojimą, ūkininkauti tvariai ir prisitaikyti prie klimato kaitos.
Aktyvieji ūkininkai
Aktyviuosius, arba „tikruosius“ ūkininkus, t. y. asmenis, turinčius teisę gauti ES tiesiogines išmokas, valstybės narės turėtų apibrėžti taip, kad užtikrintų, jog parama nebūtų teikiama tiems, kurių žemės ūkio veikla sudaro tik nereikšmingą jų bendros ekonominės veiklos dalį. Toks aktyvių ūkininkų apibrėžimas, teigia EP nariai, turi išsaugoti ES šeimos ūkininkavimo modelį.
Pinigų pervedimas tarp ramsčių
Komiteto nariai pritarė Komisijos pasiūlymui leisti perkelti 15 proc. tiesioginių išmokų į kaimo plėtros biudžetą, tačiau pridėjo sąlygą, kad pervesti pinigai turi būti naudojami ekologinėms schemoms. Kitokie pervedimai iš pirmojo į antrąjį ramstį neturėtų būti leidžiami.
Perkėlimai iš kaimo plėtros į tiesioginių išmokų paketą turėtų būti apriboti iki 5%, o ne 15%, kaip siūlo Komisija. Komiteto nariai nori suteikti išimtį tik Kroatijai, Lenkijai, Vengrijai ir Slovakijai, kurios galėtų perkelti iki 15 proc. pinigų iš antrojo į pirmąjį ramstį su sąlyga, kad 5 proc. būtų skirta ekologinėms schemoms.
Tolesni žingsniai
Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narių patvirtintą dokumentą turi išnagrinėti Parlamentas. Tai gali įvykti tik po gegužės 23–26 d. Europos rinkimų. Pirmininkų sueiga (EP pirmininkas ir frakcijų vadovai) tada gali nuspręsti perduoti dokumentą tvirtinimui Parlamente. Kitu atveju, naujasis Žemės ūkio komitetas turės iš naujo svarstyti šiuos klausimus.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.