Naujienos

ES biudžetas. Europos Komisija palankiai vertina susitarimą dėl 1,8 trln.EUR vertės priemonių rinkinio, kuris padės kurti ekologiškesnę, labiau skaitmeninę ir atsparesnę Europą

1.21KPeržiūrų

Šiandien Europos Komisija palankiai įvertino Taryboje pasiektą Europos Parlamento ir ES valstybių narių susitarimą dėl naujo ilgalaikio Europos biudžeto ir laikinos ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“. Kai šis 1,8 trln. EUR vertės priemonių rinkinys bus priimtas, jis bus didžiausias iki šiol ES biudžeto lėšomis finansuotas paketas. Jis padės po COVID-19 pandemijos atkurti Europos ekonomiką, kuri bus žalesnė, labiau skaitmeninė, atsparesnė ir geriau prisitaikiusi atremti dabartinius ir būsimus iššūkius.

Džiaugiuosi šiandienos susitarimu dėl mūsų ekonomikos gaivinimo plano ir naujos daugiametės finansinės programos, – pareiškė Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen. – Dabar turime nesustoti ir susitarimą dėl naujo ilgalaikio biudžeto ir priemonės „NextGenerationEU“ baigti rengti iki metų pabaigos. Nuo COVID-19 krizės nukentėjusiems piliečiams ir įmonėms reikalinga pagalba. Mūsų ekonomikos gaivinimo planas padės pandemijos iššūkį paversti galimybe ekonomiką atkurti vadovaujantis žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslais.

„Šiandien pasiektas susitarimas leis ilgalaikio 2021–2027 m. biudžeto lėšomis sustiprinti tokias specialiąsias programas kaip „Europos horizontas“, „Erasmus+“ ir „EU4Health“, – teigė už biudžetą atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas, nuo pat kadencijos pradžios padėjęs gerinti sąlygas susitarimui pasiekti. – ES ilgalaikis biudžetas kartu su priemone „NextGenerationEU“ iš viso sudarys daugiau kaip 1,8 trln. EUR. Jis atliks esminį vaidmenį remiant ekonomikos gaivinimą ir užtikrinant, kad įprastiems ES lėšų gavėjams būtų skirta pakankamai išteklių tęsti veiklą šiuo visiems labai sudėtingu laiku.“

Pagrindiniai šiandienos kompromiso elementai:

  • Daugiau kaip 50 proc. sumos bus skirta modernizavimui remti įgyvendinant įvairių sričių politiką: pagal programą „Europos horizontas“ bus remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos, iš Teisingos pertvarkos fondo ir pagal Skaitmeninės Europos programą – teisingos klimato politikos ir skaitmeninė pertvarkos, pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, iš rezervo „rescEU“ ir pagal naują sveikatos programą „EU4Health“ bus didinama ekonomikos parengtis, atsigavimo lygis ir atsparumas.
  • Didelė finansinė parama toliau bus skiriama ir senųjų sričių, kaip antai sanglaudos ir žemės ūkio, politikai, kuri labai svarbi stabilumui krizės laiku užtikrinti, ir šios politikos modernizavimui, kuris turėtų pagelbėti gaivinant ekonomiką ir įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas.
  • 30 proc. ES lėšų bus išleista kovai su klimato kaita – tai didžiausia iki šiol klimatui skirta Europos biudžeto dalis, o ir pats naujasis biudžetas bus didesnis už visus ankstesnius. Sudarant šį priemonių rinkinį ypatingas dėmesys skirtas ir biologinės įvairovės apsaugai bei lyčių lygybei.
  • Biudžete numatyti sustiprinto lankstumo mechanizmai, kurie užtikrins pajėgumus nenumatytiems poreikiams patenkinti. Tokiu būdu biudžetas bus pritaikytas ne tik prie šiandienos realijų, bet ir rytojaus neapibrėžtumo.
  • Kaip pasiūlyta 2020 m. gegužės mėn. ir ES vadovų susitarta 2020 m. liepos 21 d., siekdama finansuoti ekonomikos atgaivinimą, ES skolinsis lėšas rinkose palankesnėmis sąnaudomis nei tai galėtų padaryti daugelis valstybių narių ir tas sumas po to perskirstys.
  • Nustatytos aiškios naujų nuosavų išteklių telkimo veiksmų gairės, padėsiančios grąžinti pasiskolintas lėšas. Komisija įsipareigojo iki 2021 m. birželio mėn. pateikti pasiūlymus dėl pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo ir skaitmeninio mokesčio, kad juos būtų galima įvesti ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d. 2021 m. pavasarį Komisija taip pat peržiūrės ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, įskaitant galimybę ją išplėsti įtraukiant aviaciją ir jūrų transportą. Ne vėliau kaip 2021 m. birželio mėn. ji pasiūlys apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pagrįstus nuosavus išteklius. Be to, Komisija pasiūlys papildomų naujų nuosavų išteklių, kurie galėtų apimti finansinių sandorių mokestį ir finansinį įnašą, susijusį su bendrovių sektoriumi, arba naują bendrą pelno mokesčio bazę. Komisija stengsis pateikti pasiūlymą ne vėliau kaip 2024 m. birželio mėn.
  • Kalbant apie ES biudžeto apsaugą, pažymėtina, kad dabar ES pirmą kartą turės specialų mechanizmą savo biudžetui apsaugoti nuo teisinės valstybės principo pažeidimų, kaip susitarta lapkričio 5 d. Be to, šis mechanizmas neturės neigiamo poveikio galutiniams ES lėšų gavėjams atitinkamoje valstybėje narėje.

 

Tolesni veiksmai

Dabar daugiametės finansinės programos reglamentą ir šiandien patvirtintą tarpinstitucinį susitarimą, laikydamiesi savo atitinkamų įgaliojimų ir procedūrų, turės oficialiai priimti Europos Parlamentas ir Taryba.

Lygiagrečiai turės būti tęsiamas darbas siekiant galutinai priimti visus kitus rinkinio elementus, įskaitant sektorių teisės aktus ir sprendimą dėl nuosavų išteklių.

Sprendimą dėl nuosavų išteklių, kuriuo remdamasi Komisija galės skolintis lėšas, taip pat turės pagal savo konstitucinius reikalavimus ratifikuoti visos valstybės narės. Rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje Europos Parlamentas jau pateikė teigiamą nuomonę dėl šio teisės akto. Kitas žingsnis – priėmimas Taryboje.

Tuo pačiu metu turės vykti derybos dėl 2021 m. metinio biudžeto. 21 dienos taikinimo laikotarpis, per kurį Europos Parlamentas ir Taryba turėtų pasiekti susitarimą, truks nuo šių metų lapkričio 17 d. iki gruodžio 7 d.

Komisija lieka visapusiškai įsipareigojusi prisidėti prie šio proceso.

 

Pagrindiniai faktai

2018 m. gegužės 2 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujo ilgalaikio ES biudžeto. Iš karto po bendrojo pasiūlymo pateikti teisės aktų dėl 37 sektorinių programų (pvz., sanglaudos, žemės ūkio, „Erasmus“, „Europos horizonto“ ir kt.) pasiūlymai. Nuo 2018 m. iki 2020 m. pradžios Komisija, siekdama pažangos derybose, ranka rankon dirbo su rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančiomis valstybėmis narėmis ir glaudžiai bendradarbiavo su Europos Parlamentu.

2020 m. gegužės 27 d., reaguodama į beprecedentę COVID-19 krizę, Europos Komisija pasiūlė 750 mlrd. EUR biudžeto laikiną ekonomikos gaivinimo priemonę „NextGenerationEU“ ir tikslinius ilgalaikio 2021–2027 m. ES biudžeto papildymus.

2020 m. liepos 21 d. ES valstybių ir vyriausybių vadovai pasiekė politinį susitarimą dėl to rinkinio. Nuo tada Europos Parlamentas ir Taryba, dalyvaujant Europos Komisijai, susitarimui aptarti surengė 11 politinių trišalių dialogų, kurių tikslas – suderinti galutinius parametrus.

X