Komisijos pasiūlymu dėl pirmojo Europos klimato teisės akto siekiama teisiškai įtvirtinti Europos žaliajame kurse nustatytą tikslą, kad iki 2050 m. Europos ekonomika ir visuomenė taptų neutralios klimato kaitos atžvilgiu.
Tai reiškia, kad visos ES valstybės turi bendrą savo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančios dujų kiekį sumažinti iki nulio, visų pirma išmesdamos mažiau teršalų, investuodamos į žaliąsias technologijas ir saugodamos gamtinę aplinką.
Šiuo teisės aktu siekiama užtikrinti, kad visos ES politikos kryptys padėtų siekti šio tikslo ir kad visi ekonomikos sektoriai bei visuomenė atliktų savo vaidmenį.
Tikslai
- Socialiniu požiūriu sąžiningu ir ekonomiškai efektyviu būdu nustatyti ilgalaikę kelionių kryptį siekiant 2050 m. neutralaus poveikio klimatui tikslo visose politikos srityse
- Sukurti pažangos stebėsenos sistemą ir prireikus imtis tolesnių veiksmų
- Užtikrinti nuspėjamumą investuotojams ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams
- Užtikrinti, kad perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui būtų negrįžtamas
Pagrindiniai elementai
Teikdama Europos klimato teisės akto pasiūlymą Komisija siūlo tikslą iki 2050 m. užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį padaryti teisiškai privalomą. ES institucijos ir valstybės narės privalo imtis reikiamų priemonių ES ir nacionaliniu lygmenimis, kad pasiektų šį tikslą, atsižvelgdamos į tai, kaip svarbu skatinti teisingumą ir valstybių narių solidarumą.
Klimato teisės akte numatytos priemonės, padėsiančios mums stebėti pažangą ir atitinkamai koreguoti savo veiksmus. Jos grindžiamos esamomis sistemomis, pavyzdžiui, valstybių narių nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų valdymo procesu, reguliariomis Europos aplinkos agentūros ataskaitomis ir naujausiais moksliniais duomenimis apie klimato kaitą ir jos poveikį.
Pažanga bus peržiūrima kas penkerius metus, kaip ir pasaulinės padėties vertinimas pagal Paryžiaus susitarimą.
Klimato teisės akte taip pat numatyti veiksmai, kurių reikia imtis, kad 2050 m. tikslas būtų pasiektas.
- Remdamasi išsamiu poveikio vertinimu, Komisija pasiūlė naują ES išmetamų ŠESD kiekio sumažinimo bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, iki 2030 m. tikslą. Komisija pasiūlė įtraukti šį naująjį iki 2030 m. pasiektiną ES tikslą į teisės aktą.
- Iki 2021 m. birželio mėn. Komisija peržiūrės ir prireikus pasiūlys persvarstyti visas reikiamas politikos priemones, kad iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekis būtų papildomai sumažintas.
- Komisija siūlo visos ES mastu nustatyti 2030–2050 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo trajektoriją, kad būtų galima matuoti pažangą ir užtikrinti nuspėjamumą valdžios institucijoms, įmonėms ir piliečiams.
- Iki 2023 m. rugsėjo mėn., o vėliau kas penkerius metus Komisija įvertins ES ir nacionalinių priemonių derėjimą su poveikio klimatui neutralizavimo tikslu ir 2030–2050 m. trajektorija.
- Komisija bus įgaliota teikti rekomendacijas valstybėms narėms, kurių veiksmai neatitiks poveikio klimatui neutralizavimo tikslo, ir į šias rekomendacijas valstybės narės privalės deramai atsižvelgti, o jei neatsižvelgs, – paaiškinti savo motyvus.
- Valstybės narės taip pat turės parengti ir įgyvendinti prisitaikymo strategijas, kad padidintų savo atsparumą klimato kaitos poveikiui ir būtų mažiau pažeidžiamos.