Naujienos

Europos Komisija pristatė būsimų žemės ūkio sektoriaus prekybos susitarimų poveikio tyrimą

Praėjusią savaitę Europos Komisija supažindino ES žemės ūkio ministrus su bendru būsimų žemės ūkio sektoriaus prekybos susitarimų poveikiu, taip pat nurodė konkretų poveikį gamintojų kainoms ir gamybos mastui įvairių produktų sektoriuose, sudarančiuose 30 proc. Europos Sąjungos žemės ūkio sektoriaus eksporto vertės.

Tyrime paaiškinama, kokios yra Europos žemės ūkio produktų galimybės pasaulio rinkoje, taip pat nurodomas konkrečių žemės ūkio sektorių pažeidžiamumas. Turėdama išsamią informaciją apie galimą poveikį Komisija galės priimti pagrįstus sprendimus vykstant deryboms.

Dėl taikytų metodų ribotumo žemės ūkio produktų, dėl kurių buvo atliktas išsamesnis tyrimas, sąrašas nėra baigtinis. Tiksliai ir išsamiai įvertinti pelno, kurį būtų galima gauti už tokius svarbius didelį eksporto potencialą turinčius produktus, kaip vaisiai ir daržovės, vynas, alyvuogių aliejus ir perdirbti maisto produktai (jų eksportas sudaro 70 proc. ES žemės ūkio maisto produktų eksporto vertės), ir geografinių nuorodų apsaugos suteikiamos naudos neįmanoma.

Vertinime daugiausiai dėmesio skiriama tik abipusiam ES ir atitinkamų prekybos partnerių importo tarifų liberalizavimo poveikiui, o į kitus ekonominio poveikio aspektus (pvz., netarifinių priemonių, visų pirma sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių, sumažinimą) neatsižvelgiama. Į šį vertinimą neįtrauktas ir priemonių, kurias taiko ES, siekdama prekybos sandoriuose apsaugoti pažeidžiamus sektorius, pavyzdžiui, sisteminių riboto kiekio tarifinių kvotų (toliau – TK), poveikis.

Toks tyrimas nėra nei spėjimas, nei prognozė, greičiau – teoriniai apmąstymai, kokie būtų nurodytų susitarimų, jei jie būtų sudaryti, rezultatai.

Komentuodamas tyrimą, Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas sakė: „Aukštos kokybės Europos žemės ūkio produktų eksporto bendras vaizdas yra teigiamas.  Šis tyrimas rodo, kad esama opių klausimų, deja, daugiausia dėmesio skiriama tik vienam žemės ūkio sektoriaus segmentui, o daugelis didelį eksporto augimo potencialą turinčių žemės ūkio produktų visai netiriama.  Tokios pusiausvyros siekis yra numatytas ES prekybos derybų strategijoje, kuria siekiame apsaugoti savo pažeidžiamus sektorius taikydami tarifines kvotas ir, kai įmanoma, plėsdami savo teigiamus interesus.

Augimas, visų pirma perdirbto maisto srityje, taip pat turi teigiamą aktyvinamąjį poveikį pirminės gamybos sektoriui. ES žemės ūkio produktų eksporto sektorius sukurta 1,4 mln. darbo vietų, o dar 650 000 darbo vietų perdirbtų maisto produktų sektoriuje taip pat yra susijusios su mūsų gebėjimu eksportuoti. Kaip rodo naujausias laisvosios prekybos susitarimas su Pietų Korėja, prekyba ES ekonomikai duoda daug naudos.“

Komisijos narys Ph. Hoganas sakė: „Kai kurios valstybės narės ir suinteresuotosios šalys išreiškė susirūpinimą dėl dvišalių prekybos susitarimų, kuriuos ES jau yra sudariusi ir dar ketina sudaryti, bendro poveikio. Šiuo tyrimu atsižvelgiama į tokį susirūpinimą ir, remiantis padarytomis prielaidomis, teigiama, kad žemės ūkio pramonės ir Europos žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus tarptautinių prekybos susitarimų poveikis yra iš esmės teigiamas.“

Komisijos narys Ph. Hoganas taip pat pabrėžė, kad „svarbu pažymėti, jog bendro poveikio tyrimo išvados nereiškia, kad šie 12 prekybos susitarimų bus sėkmingai sudaryti, nes jos yra pagrįstos labai specifinėmis prielaidomis, kurios gali nebūtinai visapusiškai arba iš dalies atitikti ES derybinę poziciją dėl tų susitarimų. Pavyzdžiui, tyrime nėra atsižvelgiama į galimą netarifinio reguliavimo priemonių, dėl kurių dabar nėra jokių patikimų duomenų, sumažinimą. Importui jautriems produktams taikomos paprastai su prekybos derybomis sietinos TK yra svarbios siekiant išlaikyti pusiausvyrą ES žemės ūkio sektoriuje, taip pat padidinti eksportą suteikiant ES geografinių nuorodų apsaugą.“

Tikimasi, kad tai bus naudinga ES pienininkystės ir kiaulienos sektoriams, kuriems pastaraisiais metais sunkiai sekėsi ir kurie dabar rodo atsigavimo ženklus. Kita vertus, tyrimas rodo, kad dėl poveikio prekybai ir sumažėjusių gamintojų kainų pažeidžiami ir jautienos ir ryžių sektoriai. Poveikio mastas šiems įvairiems produktams yra skirtingas ir priklauso nuo to, ar atsižvelgiama į tyrime nurodytą ambicingesnį (liberalizuojama 98,5 proc. produktų prekyba, o likusiems produktams tarifai sumažinami 50 proc.), ar į konservatyvesnį scenarijų (liberalizuojama 97 proc. visų produktų prekyba, o likusiems produktams tarifai sumažinami 25 proc.).

Tyrimo rezultatai taip pat patvirtina, kad ES dabartinis metodas, pagal kurį jautrių žemės ūkio produktų importo liberalizavimas yra ribojamas visose prekybos derybose, yra tinkamas. Įsigaliojus neseniai su Kanada pasirašytam susitarimui (išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas, IEPS), ES panaikins 92,2 proc. žemės ūkio produktams taikomų tarifų, o po 7 metų šią ribą padidins iki 93,8 proc. IEPS nustatyta 45 838 tonų jautienos TK, kuri turi būti palaipsniui mažinama per 5 metų laikotarpį ir sudaryti maždaug 0,6 proc. viso ES suvartojamo jautienos kiekio. Kitas pavyzdys – ryžiai: ES, sudarydama prekybos susitarimą su Vietnamu, ryžių importą liberalizuos tik iš dalies: ryžių TK sudarys maždaug 8 proc. viso ES importo, iš jų du trečdaliai viso TK kiekio bus numatyta ne ES gaminamiems ryžiams arba ryžiams, kuriuos toliau perdirbs ES ryžių pramonės įmonės.

Su šio tyrimo rezultatais šiandien supažindinami ES ministrai, taip pat tikimasi, kad tolesnės diskusijos įvyks sausio mėn. Žemės ūkio taryboje, pirmininkaujant Maltai.

Bendro poveikio žemės ūkiui tyrimas nepakeičia platesnio masto ir išsamesnių vertinimų ir tvaraus poveikio vertinimų, kurie atliekami dėl kiekvienų prekybos derybų.

X