Naujienos

Europos Komisija tvirtina Lietuvos fondo steigimą

15Peržiūrų

Europos Komisija patvirtino Lietuvos planus įsteigti fondą, kurio tikslinis dydis būtų iki 1 mlrd. EUR ir kuris, naudodamas skolos ir nuosavo kapitalo priemones, investuotų į Lietuvoje veikiančias vidutines ir dideles įmones, nukentėjusias nuo koronaviruso protrūkio. Schema patvirtinta pagal 2020 m. kovo 19 d. Komisijos priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą su pakeitimais, padarytais 2020 m. balandžio 3 d. ir gegužės 8 d.

Už konkurencijos politiką atsakinga vykdomoji pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager tvirtino: „Šio Lietuvos fondo tikslas – suteikti iki 1 mlrd. EUR likvidumo ir kapitalo paramą nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusioms Lietuvos įmonėms, sudarant joms palankesnes sąlygas gauti finansavimą šiais sunkiais laikais. Tai pirmoji pagal laikinąją valstybės pagalbos sistemą patvirtinta schema, pagal kurią įmonėms bus teikiama kapitalo parama. Schema užtikrinama, kad valstybei būtų pakankamai atlyginama už mokesčių mokėtojų prisiimamą riziką, kad būtų paskatų valstybei kuo greičiau pasitraukti iš schemos ir kad parama būtų teikiama laikantis nustatytų sąlygų, įskaitant draudimą išmokėti dividendus bei premijas ir kitas konkurencijos iškraipymą ribojančias priemones. Toliau glaudžiai bendradarbiaujame su valstybėmis narėmis, kad laikydamiesi ES taisyklių rastume praktinių sprendimų, kaip sumažinti koronaviruso protrūkio sukeltą ekonominį poveikį.“

Lietuvos paramos priemonė

Lietuva pagal laikinąją sistemą pranešė Komisijai apie fondą, kurio tikslinis dydis būtų iki 1 mlrd. EUR ir kuris teiktų likvidumo ir kapitalo paramą nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusioms vidutinėms ir didelėms įmonėms Lietuvoje. Pagal schemą parama bus teikiama subsidijuojamų skolos priemonių ir rekapitalizavimo priemonių forma.

Valstybė fondui suteiks pradinę 100 mln. EUR investiciją ir garantuos iki 400 mln. EUR vertės obligacijas, kurios bus išleistos siekiant į fondą pritraukti papildomo kapitalo. Todėl bendra valstybės investicija į fondą gali siekti 500 mln. EUR. Fondas taip pat sieks pritraukti iki 500 mln. EUR privačiųjų investicijų. Palyginti su valstybės investicijomis, privačiosios investicijos bus atliekamos skirtingomis sąlygomis: siekiant kuo labiau sumažinti galimą pagalbą privatiems investuotojams, rizikos pasidalijimo tvarka bus nustatyta pagal atvirą, skaidrų ir nediskriminacinį kvietimą teikti pasiūlymus.

Komisija nustatė, kad Lietuvos priemonė atitinka laikinojoje sistemoje nustatytas sąlygas. Visų pirma,

  • kai pagalba teikiama skolos priemonių forma, schema i) apima apyvartinio kapitalo ir investicijų, kurių grąžinimo terminas ir dydis yra riboti, poreikius, ii) teikiama ribotą laiką ir iii) ja numatoma, kad valstybė gautų deramą atlygį, atitinkantį laikinosios sistemos sąlygas.
  • Kalbant apie rekapitalizavimo priemones, i) parama įmonėms teikiama, jei nėra jokio kito tinkamo sprendimo ir intervencija atitinka bendrą interesą, ii) parama neviršija sumos, būtinos paramos gavėjų gyvybingumui užtikrinti ir jų kapitalo padėčiai, buvusiai iki koronaviruso protrūkio, atkurti, iii) schemoje numatytas deramas atlygis valstybei, iv) priemonių sąlygos yra tokios, kad paramos gavėjai ir (arba) jų savininkai skatinami kuo anksčiau grąžinti paramą (be kita ko, numatomas laipsniškas atlyginimo didinimas, draudžiama mokėti dividendus, taip pat nustatoma viršutinė atlyginimo riba ir draudžiama išmokėti premijas vadovams), v) taikomos apsaugos priemonės, kad būtų užtikrinta, jog paramos gavėjai nepagrįstai nepasinaudotų valstybės teikiama rekapitalizavimo pagalba, kuri pakenktų sąžiningai konkurencijai bendrojoje rinkoje, pvz., įsigijimo draudimas, kuriuo siekiama išvengti agresyvios komercinės plėtros, vi) apie 250 mln. EUR ribą viršijančią pagalbą įmonei turi būti pranešama atskirai, kad būtų galima atlikti individualų vertinimą.

Komisija taip pat nustatė, kad atviras kvietimas teikti pasiūlymus, kuriuo siekiama pritraukti privačius investuotojus, padės užtikrinti, kad pagalba būtų apribota iki mažiausios būtinos sumos, ir padės siekti tikslo nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusioms įmonėms pritraukti papildomą privatųjį finansavimą. Be to, atlygis fondo valdytojui bus nustatytas atsižvelgiant į rinkos sąlygas – taip bus užtikrinta, kad bet kokia galima pagalba fondo valdytojui būtų kuo mažesnė.

Galiausiai pagal šią schemą pagalbą gali gauti tik tos įmonės, kurios 2019 m. gruodžio 31 d. dar nebuvo laikomos patiriančiomis sunkumų.

Komisija padarė išvadą, kad priemonė yra būtina, tinkama ir proporcinga valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą ir laikinojoje sistemoje nustatytas sąlygas.

Tuo remdamasi Komisija patvirtino priemonę pagal ES valstybės pagalbos taisykles.

Pagrindiniai faktai

Komisija priėmė laikinąją sistemą, siekdama sudaryti sąlygas valstybėms narėms naudotis visomis valstybės pagalbos taisyklėse numatytomis lankstumo galimybėmis, kad jos galėtų remti ekonomiką per koronaviruso protrūkį. Laikinojoje sistemoje su pakeitimais, padarytais 2020 m. balandžio 3 d. ir gegužės 8 d., numatyta tokių rūšių pagalba, kurią gali teikti valstybės narės:

i) tiesioginės dotacijos, nuosavo kapitalo injekcijos, atrankinės mokesčių lengvatos ir išankstiniai mokėjimai skubiems likvidumo poreikiams patenkinti: iki 100 000 EUR – pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriaus įmonei, iki 120 000 EUR – žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus įmonei ir iki 800 000 EUR – visuose kituose sektoriuose veikiančiai įmonei. Valstybės narės taip pat gali suteikti paskolų be palūkanų ar visą riziką dengiančių paskolų garantijų, kurių nominalioji vertė siekia iki 800 000 EUR vienai įmonei, išskyrus pirminės žemės ūkio produktų gamybos ir žuvininkystės bei akvakultūros sektorius – čia atitinkamai taikomos 100 000 EUR ir 120 000 EUR ribos vienai įmonei;

ii) valstybės garantijos įmonių paimtoms paskoloms, kuriomis siekiama užtikrinti, kad bankai ir toliau teiktų paskolas klientams, kuriems tų paskolų reikia. Šiomis valstybės garantijomis galima padengti iki 90 proc. paskolų rizikos ir padėti įmonėms patenkinti neatidėliotinus apyvartinio kapitalo ir investicijų poreikius;

iii) subsidijuojamos valstybės paskolos įmonėms (pirmaeilės ir subordinuotosios skolos) su įmonėms palankiomis palūkanų normomis. Šios paskolos gali padėti įmonėms nedelsiant patenkinti apyvartinio kapitalo ir investicijų poreikius;

iv) apsaugos priemonės bankams, kurie teikia valstybės pagalbą realiajai ekonomikai: tokia pagalba laikoma tiesiogine pagalba bankų klientams, o ne patiems bankams, be to, pateikiamos gairės, kaip užtikrinti kuo mažesnį bankų konkurencijos iškraipymą;

v) valstybinis trumpalaikis eksporto kredito draudimas visose šalyse, nereikalaujant, kad atitinkama valstybė narė įrodytų, jog atitinkamos šalies rizika laikinai neparduotina;

vi) parama su koronavirusu susijusiems moksliniams tyrimams ir plėtrai tiesioginėmis dotacijomis, grąžintinais avansais arba mokesčių lengvatomis, kuria siekiama įveikti dabartinę sveikatos krizę. Valstybių narių tarpvalstybiniams projektams galės būti skiriama didesnė parama.

vii) parama bandymo įrenginiams statyti ir jų gamybos apimčiai didinti, kad būtų kuriami ir iki pirmo pramoninio diegimo prieš masinę gamybą išbandomi kovai su koronaviruso protrūkiu reikalingi produktai (įskaitant vakcinas, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus ir apsauginius drabužius). Tai gali būti tiesioginės dotacijos, mokesčių lengvatos, grąžintini avansai ir nuostolių padengimo garantijos. Įmonės galės gauti didesnę paramą, jei jų investicijas rems daugiau nei viena valstybė narė arba jei investicijos bus įgyvendintos per du mėnesius nuo pagalbos suteikimo;

viii) parama kovai su koronaviruso protrūkiu reikalingų produktų gamybai tiesioginėmis dotacijomis, mokesčių lengvatomis, grąžintinais avansais ir nuostolių padengimo garantijomis. Įmonėms galės gauti didesnę paramą, jei jų investicijas rems daugiau nei viena valstybė narė arba jei investicijos bus įgyvendintos per du mėnesius nuo pagalbos suteikimo;

ix) tikslinė parama atidedant mokesčių mokėjimą ir (arba) sustabdant socialinio draudimo įmokų mokėjimą, teikiama labiausiai nuo protrūkio nukentėjusiems sektoriams, regionams ar tam tikrų rūšių įmonėms;

x) tikslinė parama teikiant darbo užmokesčio subsidijas darbuotojams: parama teikiama nuo protrūkio labiausiai nukentėjusių sektorių ar regionų įmonėms, kurios priešingu atveju turėtų atleisti darbuotojus.

xi) tikslinė rekapitalizavimo pagalba ne finansų įmonėms, jei nėra jokio kito tinkamo sprendimo. Siekiant išvengti netinkamo konkurencijos iškraipymo bendrojoje rinkoje taikomos apsaugos priemonės: intervencijos būtinybės, tinkamumo ir masto sąlygos; valstybės dalyvavimo įmonių kapitale ir atlygio sąlygos; valstybės pasitraukimo iš atitinkamų įmonių kapitalo sąlygos; valdymo sąlygos, įskaitant draudimą mokėti dividendus ir vyresniosios vadovybės atlyginimų ribojimą; kryžminio subsidijavimo ir įsigijimo draudimas bei papildomos priemonės, kuriomis ribojami konkurencijos iškraipymai; skaidrumo ir ataskaitų teikimo reikalavimai.

Laikinoji sistema leidžia valstybėms narėms tarpusavyje derinti visas paramos priemones, išskyrus paskolas ir tos pačios paskolos garantijas, viršijančias laikinojoje sistemoje numatytas ribas. Ji taip pat suteikia valstybėms narėms galimybę derinti visas pagal laikinąją sistemą suteiktas paramos priemones su esamomis priemonėmis, pagal kurias per trejus fiskalinius metus galima skirti iki 25 000 EUR dydžio de minimis pagalbą pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriaus įmonėms, per trejus fiskalinius metus – iki 30 000 EUR žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus įmonėms ir per trejus fiskalinius metus – iki 200 000 EUR visų kitų sektorių įmonėms. Tuo pat metu valstybės narės turi įsipareigoti vengti neteisėto paramos priemonių, skirtų toms pačioms įmonėms, sumavimo, kad parama būtų tik jų faktiniams poreikiams patenkinti.

Be to, laikinąja sistema papildoma nemažai kitų valstybėms narėms jau prieinamų galimybių mažinti koronaviruso protrūkio socialinį ir ekonominį poveikį laikantis ES valstybės pagalbos taisyklių. Šios galimybės išdėstytos 2020 m. kovo 13 d. Komisijos komunikate dėl suderinto ekonominio atsako į COVID-19 protrūkį. Pavyzdžiui, valstybės narės gali priimti plačiu mastu taikytinų įmonėms naudingų pakeitimų (pvz., visuose sektoriuose atidėti mokesčių mokėjimą arba subsidijuoti sutrumpintą darbo laiką), kuriems netaikomos valstybės pagalbos taisyklės. Jos taip pat gali skirti įmonėms kompensacijas už žalą, patirtą dėl koronaviruso protrūkio ir tiesiogiai jo sukeltą.

Ši laikinoji sistema bus taikoma iki 2020 m. gruodžio mėn. pabaigos. Kadangi gali būti, jog mokumo problemos išryškės tik vėlesniu šios krizės etapu, Komisija šį laikotarpį pratęsė iki 2021 m. birželio mėn. pabaigos, bet tik rekapitalizavimo priemonėms. Siekdama užtikrinti teisinį tikrumą, Komisija iki minėtų datų įvertins, ar sistemos taikymą reikia pratęsti.

X