ŽUR Naujienos

Europos žemdirbių savivaldos institucijos aptarė aktualijas

1.21KPeržiūrų

Lietuvos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus dalyvavo nuotoliniuose COPA (ES žemės ūkio organizacijų komiteto) ir COGECA (ES žemės ūkio kooperatyvų generalinės konfederacijos) prezidiumų posėdžiuose. Jų metu šalys narės dalinosi informacija apie BŽŪP reformos po 2020 m. teisėkūros procesus, Europos žaliąjį susitarimą, rinkos situaciją ir Brexit.

Prie susitikimo prisijungė Ulrike Müller, Eric Andrieu ir Peter Jahr, Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariai. COPA-COGECA aptarė svarbius klausimus, vykstančius Trišalių susitikimų metu: reikalinga pusiausvyra tarp visų trijų tvarumo ramsčių – ekonominio, aplinkos ir socialinio; turi būti užtikrintas visapusiškas požiūris, apimantis regioninius skirtumus; BŽŪP parama turi būti skirta aktyviems ūkininkams, t. y. tiems, kurie gamina maistą, pašarus ir kt. ir prisideda prie tvaraus sektoriaus kūrimo; būsima BŽŪP turėtų būti paprastesnė, efektyvesnė ir praktiškesnė tiek ūkininkams, tiek administracijoms, o mokėjimai turėtų pasiekti valstybes nares laiku; reikalinga skatinti inovacijas, kad būtų lengviau pereiti prie dar konkurencingesnių, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių žemės ūkio sistemų ir kt.

Renginyje taip pat dalyvavo Maria do Céu Antunes, Portugalijos žemės ūkio ministrė, Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos pirmininkė. Aptarti ES Tarybai nuo š. m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. pirmininkaujančios Portugalijos prioritetai. Didelis dėmesys bus skiriamas nacionalinių atkūrimo ir atsparumo planų patvirtinimui ir įgyvendinimui, technologinio perėjimo skatinimui, Europos lyderystei skaitmeninėje ekonomikoje, atviros bendrosios rinkos, kuriai bus taikomi aukšti socialiniai, darbo, aplinkos ir saugos standartai, skatinimui. Pirmininkaujančios Portugalijos misija bus sustiprinti pasitikėjimą Europos socialiniu modeliu, skatinti Sąjungą, paremtą bendromis solidarumo, konvergencijos ir sanglaudos vertybėmis, kuri galėtų imtis koordinuotų veiksmų, kad atsigautų po krizės. Taip pat bus stiprinamas Europos gebėjimas reaguoti į visuomenės sveikatos krizes ir pastangas gaminti bei platinti saugias vakcinas, prieinamas visoje Europoje ir visame pasaulyje.

ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas buvo aptartas su Michel Barnier, specialiuoju Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen patarėju. „Derybų laikotarpiu iškilo daug klausimų dėl socialinių, ekonominių, finansinių, teisinių ir kitų aspektų. Britai nenoriai priėmė susitarimą tokį, koks jis yra dabar“,- sakė M. Barnier. Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo projektą sudaro trys pagrindiniai ramsčiai: laisvos prekybos sutitarimas, nauja partnerystė piliečių saugumui užtikrinti ir horizontalusis susitarimas dėl valdymo. Svarbu, jog numatyti nuliniai tarifai ir nulinės kvotos visoms prekėms, kurios atitinka tam tikras kilmės taisykles. M. Barnier ypač džiaugėsi, jog dėka intensyvių ES ir JK diskusijų jungtiniame komitete ir įvairiuose specializuotuose komitetuose, įgyvendintas protokolas dėl Airijos ir Šiaurės Airijos.

Jau tradicija tapusiame  Baltijos-Šiaurės šalių susitikime, kurio metu buvo aptarta bendra situacija ir BŽŪP po 2020 m., teisėkūros procesai Baltijos ir Šiaurės šalyse. LR ŽŪR pirmininkas pažymėjo, kad BŽŪP planavimo procesą Lietuvoje apsunkina tai, kad užtruko ES BŽŪP teisyno rengimas ir šiandien negalime tiksliai suformuoti būsimų priemonių ir jų pagrindinių principų. Vyksta diskusijos dėl poreikių ir prioritetų nustatymo. Konkrečių priemonių scenarijai modeliuojami lygiagrečiai ir bus aptariami etapais. Pažymėta ir tai, jog Afrikinio kiaulių maro padėtis Lietuvoje išlieka stabili, audinių ūkiuose atliekamas nuoseklus COVID-19 monitoringas. „Sudėtinga padėtis pasaulio rinkose dėl koronaviruso palietė daugumą sektorių Lietuvoje. Restoranai vis dar nedirba, todėl ypač kenčia daržovių sektorius. Kiaulienos ir paukštienos sektoriai dėl pandemijos ir kylančių pašarų kainų yra nepavydėtinoje situacijoje, todėl be valstybės pagalbos jie bus priversti mažinti gamybą ar netgi sustabdyti veiklą. Nepaisant to, šių metų sausio mėnesį natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 0,7 proc. didesnė nei 2020 m. sausio mėn.“,- pažymėjo dr. Arūnas Svitojus.

X