Galime pasidžiaugti atsakingais ūkių savininkais ir kompetentingais veterinarijos gydytojais

Kasmet lapkričio 18 – 24 d. apie bakterijų atsparumą antibiotikams kalbama garsiau – minima Pasaulinė supratimo apie antibiotikus savaitė (World Antibiotic Awareness Week – WAAW). Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau – Institutas) specialistų, nors bakterijų atsparumas antibiotikams yra viena didžiausių sveikatos grėsmių pasaulyje, kai kurie pastarųjų metų tyrimų rezultatai išties džiugina – lietuviškose kiaulėse nustatoma vis mažiau antibiotikams atsparių bakterijų.

„Pastaruosius septynerius metus atlikdami bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimus sukaupėme nemažai duomenų. Dalis bakterijų darosi jautresnės antibakterinėms medžiagoms ir tai ypač džiugina. Vadinasi, prevencijos ir kontrolės priemonės jau duoda rezultatų“, ­ – sako Instituto Bakteriologinių tyrimų skyriaus vedėja Česlova Butrimaitė-Ambrozevičienė, supažindindama su teigiamomis bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimų rezultatų tendencijomis.

Remiantis Institute atliktų tyrimų duomenimis, žarnyno lazdelių, jautrių visoms analizuojamoms antibakterinėms medžiagoms, daugėja. Palyginus žarnyno lazdelių (lot. Escherichia coli), išskirtų iš kiaulių 2015 m., 2017 m. ir 2019 m. atsparumą antimikrobinėms medžiagoms (toliau – AAM), stebima, kad daugėja žarnyno lazdelių, jautrių visoms tirtoms antibakterinėms medžiagoms (2015 m. – 32 proc., 2017 m. – 47 proc., 2019 m. – 57 proc.) (1 diagrama). Tik 24 proc. žarnyno lazdelių pasižymėjo dauginiu atsparumu (atsparumas ≥3 AM).

1 diagrama. Simbiotinių E.coli dauginio atsparumo palyginimas 2015 m., 2017 m. ir 2019 m.

Kaip teigia Česlova Butrimaitė-Ambrozevičienė, Lietuva, kaip ir kitos Europos valstybės, skiria didelį dėmesį antimikrobiniams preparatams atsparių mikroorganizmų atsiradimo priežasčių analizei ir plitimo prevencijai, jau septynerius metus kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis vykdo zoonotinių ir simbiotinių bakterijų antimikrobinio atsparumo stebėseną. Su bakterijų atsparumu šalys nepajėgios kovoti atskirai – Institute atliekamų bakterijų paplitimo ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimų rezultatai teikiami ne tik Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, bet ir Europos maisto saugos tarnybai (EFSA), kuri kartu su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC) apibendrina ir analizuoja visos Europos šalių duomenis, teikia rekomendacijas. Pasak Česlovos Butrimaitės-Ambrozevičienės, Institute pastaraisiais metais atliekami Lietuvoje užaugintų naminių gyvūnų (naminių paukščių, kiaulių) ir mėsos produktų mėginių (broilerių, jautienos, kiaulienos)), atrinktų iš mažmeninės prekybos, bakterijų paplitimo ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimai – kas antri metai pakaitomis yra tiriami naminiai paukščiai bei kiaulės.

2019 m. aklųjų žarnų mėginiai buvo imami iš paskerstų penimų kiaulių, užaugintų nuo pirmos dienos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Simbiotinių Escherichia coli atsparumo antimikrobinėms medžiagoms nustatymui ištirti 159 aklųjų žarnų mėginiai. Atsitiktine atranka (užtikrintas geografinis tipiškumas ir tolygus mėginių ėmimo datų išdėstymas per metus), pasirinkta 100 Escherichia coli bakterijų ir joms atliktas jautrumo tyrimas minimalios inhibicinės koncentracijos metodu.

Palyginus 2019 m. Escherichia coli, išskirtų iš penimų kiaulių aklųjų žarnų, atsparumą antimikrobinėms medžiagoms su išskirtomis 2017 m., atsparumas tetraciklinui sumažėjo 14 proc., nalidikso rūgščiai – 6 proc., ampicilinui – 5 proc., kitoms tirtoms antibakterinėms medžiagoms atsparumas sumažėjo neženkliai, iki 3 proc. ir mažiau. Pastebimas AAM augimas tik ciprofloksacinui – 4 proc.

Atlikus tyrimus nustatyta, kad dažniausiai bakterijos atsparios tetraciklinui (32 proc.), sulfametoksazolui (27 proc.), ampicilinui (24 proc.) ir trimetoprimui (19 proc.). Escherichia coli, atsparių meropenemui, azitromicinui, tigeciklinui, cefotaksimui, ceftazidimui ir kolistinui neaptikta (2 diagrama).

2 diagrama. Simbiotinių E. coli bakterijų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms

*AMP – ampicilinas, AZI – azitromicinas, CHL – chloramfenikolis, CIP – ciprofloksacinas, COL – kolistinas, FOT – cefotaksimas, GEN – gentamicinas, MERO – meropenemas, NAL – nalidikso rūgštis, SMX – sulfametoksazolas, TAZ – ceftazidimas, TET – tetraciklinas, TGC – tigeciklinas, TMP – trimetoprimas.

„Stebint atliktų tyrimų duomenis ir rezultatus, turėtume pasidžiaugti ir pagirti atsakingų ūkių savininkus ir kompetentingus veterinarijos gydytojus, kurie atsakingai ir profesionaliai naudoja antibiotikus ūkiuose”, – pažymi LR ŽŪR vicepirmininkas ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas. 

Atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimą ir plitimą pasaulyje paskatino per didelis, netinkamas ir neracionalus antibiotikų vartojimas žmonių ir gyvūnų gydymui.