Gera ir bloga žinia apie naująjį ES biudžetą

Europos Komisija  pateikė planus apie 2021-2027 m. ES biudžetą. Dėl „Brexit“ (Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES) daugelis su nerimu laukėme naujojo laikotarpio finansavimo pasikeitimų. Kaip pirmuosius EK pasiūlymus vertina ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas SVITOJUS? 

„Informaciją apie 2021-2027 m. ES biudžetą ir ypač apie bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimą galiu apibūdinti taip – yra ir gera žinia, ir bloga žinia. Bloga, kad išsipildė prognozės dėl finansavimo mažinimo, o gera žinia – finansavimą planuojama mažinti ne taip stipriai, kaip buvo tikimasi. Taigi BŽŪP finansavimą siūloma mažinti apie 5 proc., o buvo kalbama apie 6 proc. mažinimą. Tik vienas procentas, tačiau suma didelė. Ar pateikto plano bus laikomasi? Derybos bus sudėtingos, nes, pavyzdžiui, Prancūzijos ūkininkai tikrai priešinsis. Priekaištus kels ir Rytų Europos valstybės dėl sanglaudos politikos finansavimo mažinimo. Be to, paskelbtame plane užprognozuotas konfliktas su Lenkija ir Vengrija, kurios su Briuseliu nesutaria dėl demokratinių standartų ir atsisakymo priimti pabėgėlius.  Kokia bus Lietuvos pozicija, juk, pavyzdžiui, Lenkija tikėsis mūsų paramos? Ne tik Lenkija. Ir Vengrijai Briuselyje kils problemų, o juk šios valstybės mums artimos ne tik pagal ūkių struktūrą – turime ir bendrų istorinių sąsajų, pavyzdžiui, XVI a. Vengrijos karalius Steponas Batoras vadovavo ir Lietuvai bei Lenkijai. Taigi laukia sudėtingos ir įtemptos derybos. Paskelbtoje informacijoje nepateikti ir tiesioginių išmokų suvienodinimo planai. Mes juos priminsime. Kita vertus, reikia pagalvoti, kaip sėkmingiau pasinaudoti žadamais ES paramos taisyklių pakeitimais, kai siekiama atsisakyti ūkininkų nervus gadinančių administracinių formalumų. Pavyzdžiui, man patinka, kad bus siekiama dėmesį sutelkti ne į trukdantį ūkininkauti kontrolės mechanizmą, bet į paramą gavusio ūkio ekonominius rezultatus. Gerai, kad apie 30 mlrd. EUR numatyta Europos investicijų stabilizavimo priemonėms –  kompensacinėms paskoloms, jeigu pritrūktų valstybės finansavimo, o prioritetines investicijas būtina išlaikyti. Žinoma, laukia sudėtingos derybos ir dėl padidintų įnašų į ES biudžetą – iki šiol valstybės skyrė 1 proc., o planuojama surinkti  1,114 ar net 1,13 proc. BVP. Labai svarbu, kad biudžetas būtų patvirtintas iki kitų rinkimų į ES Parlamentą ir  aukščiausiojo lygio susitikimo Sibiu (Rumunija) 2019 m. gegužės 9 d.“.