Geroji kooperatyvų patirtis

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Kooperacijos komiteto pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas, Tarptautinių ryšių koordinatorė-administratorė Agnė Ribašauskienė ir ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus teisininkas Modestas Rezgys š. m. spalio 6-7 d. dalyvavo tarptautiniame Cogeca Prezidiumo verslo forume Orhuse, Danijoje, į kurį susirinko kooperatyvų atstovai iš 12 šalių:  Danijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Ispanijos, Italijos, Belgijos, Estijos, Čekijos, Rumunijos, Vokietijos, Lietuvos.

Tarptautiniame verslo forume aptartas kooperatyvų vaidmuo kuriant atsparias ir tvarias maisto tiekimo grandines, didelis dėmesys skirtas COVID-19 pandemijos valdymui ir žemės ūkio produkcijos gamybos, prekybos raidos perspektyvoms, kurios daro tiesioginę įtaką kooperatyvų konkurencingumui visame pasaulyje.

 

Rabobank atstovas ir ekspertas Nan – Dirk Nulder ir Europos Komisijos žemės ūkio generalinio direktorato direktorius John Clarke dalinosi įžvalgomis apie pandemijos įtaką ekonomikos raidai, būsimų investicijų scenarijų prognozę žemės ūkio ir maisto sektoriaus atsigavimui ir augimui.

Pandemijos metu ES žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinė parodė didelį atsparumą. „Mūsų žemės ūkio kooperatyvai atliko savo vaidmenį!“, – išdidžiai pareiškė Cogeca prezidentas Ramon Armengol. Žemės ūkio kooperatyvai, pandemijos akivaizdoje, privalėjo užtikrinti nepertraukiamus maisto tiekimo grandinės procesus, kurių sutrikimai galėjo sukelti didelę žalą. Iš kitos pusės, praktika rodo, kad kooperatyvams pavyko sukurti naujų galimybių „Kai kurie išleido naujus produktus ir sukūrė naujas prekybos vietas, kiti socialiai rėmė tuos, kurie buvo pirmoje fronto linijoje kovojant su virusu. Tiesą sakant, buvome liudytojais kai kurių naujovių, kurios pagerino atsparumą ir sukūrė ekonominę ar socialinę vertę “, – teigė Cogeca prezidentas Ramon Armengel.

Forumo dalyviai susipažino su skirtingais ūkio valdymo metodų modeliais – kooperatyvais, veikiančiais Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje.

„Danish crown“ – pasaulinė maisto kompanija – kooperatyvas, įsikūręs Danijoje. Tai viena didžiausių pasaulyje kiaulienos ir ekologiškos mėsos eksportuotojų Europoje, turinti kiaulių skerdyklas ne tik Danijoje, bet ir Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Kinijoje. „Mūsų kooperatyvo strategija susideda iš 4 kertinių ramsčių: trumposios maisto tiekimo grandinės; stiprios pozicijos vidaus rinkoje palaikymo; kokybiškos vertės kūrimo vartotojams bei žinoma, kooperacijos“ – teigė Karl Christian Moeller,  kooperatyvo „Danish crown“ vyr. analitikas. Kooperatyvo atstovas akcentavo, kad nepaisant užimamų dominuojančių pozicijų rinkoje, kooperatyvas ir toliau ieško tobulinimo galimybių ir inovacijų, kurios prisidėtų prie tvaraus ūkininkavimo, kokybiškos produkcijos gamybos bei išaugusių vartotojų poreikių tenkinimo. „Šiai dienai vienas mūsų kooperatyvo konteineris kas 35 min. pasiekia Kiniją, o mūsų didžiausias siekis – perkelti kiaulieną bei jos vartojimą į  kitą lygį“ – neslėpė kooperatyvo atstovas.

Jan Ehrensvärd, Švedijos žemės ūkio kooperatyvo „Lantmännen“ valdybos narys, pristatė atstovaujamą kooperatyvą. Žemės ūkio kooperatyvas „Lantmännen“ yra Šiaurės Europos lyderis žemės ūkio produkcijos, bioenergijos, maisto produktų bei žemės ūkio technikos rinkose. Kooperatyvą „Lantmännen“ valdo per 20 tūkst. Švedijos ūkininkų. Čia dirba apie 10 tūkst. darbuotojų. Kooperatyvas veiklą vykdo daugiau nei 20 pasaulio valstybių, o metiniai pardavimai siekia 5 mlrd. Eurų. Taip pat pristatė, kad kilus COVID-19 pandemijai, kooperatyvas prisitaikė prie besikeičiančių prekybos sąlygų bei priėmė sprendimus, kad nepatirtų nuostolių. Padarytos komercinės išvados: pridėtinę vertę kuriančių grandinių svarba – tiek regioniniame, tiek pasauliniame kontekste; daugiau dėmesio skirti investicijoms į vietos gamybos įrenginius; strateginės partnerystės svarba; siekiant sustiprinti tiekimo grandinę, skatinimas plėsti savo ūkių techninę bazę bei gerinti infrastruktūrą.

Jan Ehrensvärd pažymėjo, kad dar prieš prasidedant COVID-19 pandemijai, konsultavosi su Švedijos ūkininkų federacija ir „4C Strategies“ organizacija, kurie pateikė įžvalgas:

  • Žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinių kūrimuisi bei plėtrai turi būti užtikrinta infrastruktūra;
  • Būtina sudaryti palankias sąlygas trumpesnėms regioninėms tiekimo grandinėms;
  • Reikia stiprinti lyderystę ir bendradarbiavimą tarp verslo subjektų bei valdžios institucijų rizikos valdymo srityje, įskaitant mokymus.

Fernando Degobbi Sambonovich, Brazilijos žemės ūkio kooperatyvo „Coopercitrus“ generalinis direktorius, pristatė vieną didžiausių kooperatyvų Brazilijoje ir didžiausią San Paulo valstijoje. Kooperatyvas parduoda žemės ūkio žaliavas, mašinas ir padargus. Kooperatyvas turi daugiau nei 60 filialų ir vienija daugiau nei 35 tūkst. ūkininkų. Kooperatyve dirba per 2 tūkst. darbuotojų, o metiniai pardavimai siekia apie 1 mlrd. JAV dolerių.

Lenkijos kooperatyvo „Spomlek“ prezidentas Edward Bajko pristatė atstovaujamą kooperatyvą, kuris yra vienas didžiausių sūrių gamintojų Lenkijoje. Nors kooperatyvas specializuojasi įvairių sūrių gamyboje, tačiau parduoda ir kitus pieno produktus: brandintą sūrį, sviestą, pieno miltelius ir pan. Kooperatyvas veiklą vykdo ne tik Lenkijoje, bet ir visame pasaulyje. Pagrindinės eksporto rinkos yra Europos Sąjungos šalys, Kanada, Izraelis,  Jungtinės Amerikos Valstijos, Baltarusija, Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanas, Armėnija, Rusija. Be to, kooperatyvas turi dvi modernias sertifikuotas laboratorijas: išteklių vertinimo laboratoriją, kuri atlieka žaliavų analizę ir laboratoriją, kuri prižiūri galutinio produkto gamybos pažangą bei tikslumą.

Kooperatyve veikia stabilizavimo ir plėtros fondas. Šis fondas įkurtas siekiant stabilizuoti ūkininkų pajamas bei finansinį likvidumą esant dinamiškiems pasikeitimams vidaus arba išorės rinkose, kurie daro įtaką pieno produkcijos kainoms. Laikotarpiais, kai pieno gamybos pelningumas yra didelis, mokėjimas kooperatyvo nariui už pristatytą pieną yra padalinamas į dvi dalis: dalis sumokama į ūkininko sąskaitą, o likusi dalis saugoma kooperatyvo asmeninėje stabilizavimo ir plėtros fondo sąskaitoje. Tuo tarpu laikotarpiais, kai pieno gamybos pelningumas yra mažas, mokėjimai kooperatyvo nariui už pristatytą pieną yra padidinami, tačiau atitinkamai sumažinama asmeniškai sukaupta sąskaita stabilizavimo ir plėtros fonde. Kooperatyvo stebėtojų taryba sprendžia, kada ir kokia suma už pieną pervedama į/iš minėto fondo. Šis mechanizmas taikomas visiems kooperatyvo nariams, kurių stabilizavimo ir plėtros fondo sąskaitoje yra sukauptų lėšų. Kooperatyvo valdyba gali nuspręsti dėl papildomos priemokos už pristatytą pieną ir saugoti mokėjimą individualiose stabilizavimo ir plėtros fondo sąskaitose. Pažymėta, kad šis modelis jau ne kartą pritaikytas praktikoje ir padeda kooperatyvui bei jo nariams išlikti konkurencingiems besikeičiant sąlygoms rinkose.

Stéphane Forget, Kanados kooperatyvo „Sollio Groupe Coopératif“ vyresnysis viceprezidentas viešiesiems reikalams, bendradarbiavimui ir korporacinei atsakomybei, pristatė atstovaujamą kooperatyvą. Šiandieninio kooperatyvo pirmtakas „La Coop fédérée“ buvo įkurtas 1922 m., siekiant sudaryti sąlygas vietiniams ūkininkams kovoti su skurdu ir suteikti ūkininkaujančioms šeimoms galimybes gaminti bei plėstis. Kooperatyvas „La Coop fédérée“ buvo vienas iš naujos ekonominės sistemos atsiradimo ramsčių.

Didžiausias Kanadoje kooperatyvas iš viso vienija 50 kooperatyvų, kuriuose dalyvauja apie 123 tūkst. narių, žemės ūkio produkcijos gamintojų bei vartotojų, taip pat dirba apie 22 tūkst. darbuotojų, o metiniai pardavimai siekia 8,2 mlrd. JAV dolerių.

Šis antro lygio kooperatyvas pridėtinę vertę kuria 3 pramonės šakose:

1) Kanados žemės ūkio pramonės lyderis „Sollio Agriculture“ specializuojasi ūkių išteklių ir pridėtinės vertės agronominių paslaugų rinkodaros srityje. Jis apjungia gyvulininkystės, augalininkystės ir grūdų sektorių prekybą. Valdo 265 mažmenines parduotuves, 18 miltų malūnų, 12 grūdų elevatorių, 24 jūrų terminalus ir paskirstymo centrus, 23 paukštynus ir peryklas, 10 administracinių pastatų bei 3 tyrimų ūkius;

2) „Olymel“ yra Kanados kiaulienos ir paukštienos gamybos, perdirbimo ir platinimo lyderis. Veiklą vykdo 65 pasaulio valstybėse, valdo 35 gamyklas ir paskirstymo centrus;

3) Dukterinė įmonė „BMR Group“ vienija beveik 300 atnaujinimo centrų ir techninės įrangos parduotuvių Kvebeke, Ontarijuje bei kitose Kanados provincijose. Be to, veiklą vykdo ne tik kaip didmenininkas, bet ir valdo 17 parduotuvių. Šios įmonės klientai yra kooperatyvai arba nepriklausomi verslininkai.

Nors visi 3 padaliniai yra valdomi nepriklausomai, jie visi siekia bendro tikslo – užtikrinti kooperatyvo narių tinklo klestėjimą bei tvarumą.

Galiausiai pateikė 5 pagrindinius ekonomikos atsigavimo prioritetus, kuriais vadovaujasi kooperatyvas: 1) produktyvumo didinimas; 2) užsiauginamo maisto kiekių ir eksporto didinimas; 3) regioninio gyvybingumo plėtra; 4) kova su klimato kaita; 5) vietinės darbo jėgos įveiklinimas. Be kita ko, kooperatyvas savo vykdomoje veikloje remiasi ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais geresnei bei tvaresnei ateičiai.

2000 metais įkurto  pieno kooperatyvo „Arla Foods“ veiklą pristatė Tvarumo skyriaus direktorius Kristian Eriknauer. Kooperatyvas atstovauja Švedijos ir Danijos pieno gamintojams (9,7 tūkst. savininkų/ ūkių). Pažymėtina, kad  kooperatyvas „Arla Foods“ yra didžiausias ekologiškų pieno produktų gamintojas pasaulyje, kurio metinė apyvarta sudaro 10,5 mlrd. Eur. Kooperatyvo veikla grindžiama pagrindiniais principais „Stipresnė planeta“, „Stipresni žmonės“, kadangi gerinant aplinką ateities kartoms, didėja prieiga prie sveikesnės mitybos, o kartu gerėja mitybos įpročiai. „Arla Foods“ užsibrėžusi ilgalaikius tikslus, susijusius su klimato kaitos švelninimu pvz. iki 2025 m. 100 proc. produktų pakuočių bus perdirbamos, iki 2030 m. 30 proc. mažiau maisto atliekų, iki 2050 m. siekis pasiekti anglies dvideginio pusiausvyrą („grynasis anglies nulis“) tarp to, ką mes skleidžiame į atmosferą, ir to, ką pašaliname. Kristian Eriknauer pristatė, kad, „Arla Foods“ sieks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus baltymų, pašarų efektyvinimu; numatoma, kad visa kooperatyvo sunaudojama elektros energija bus tik iš atsinaujinančių šaltinių, kurių didelė dalis – savo gamybos; tvarus pašaras; energijos panaudojimas iš mėšlo biodujoms; labiausiai prie klimato kaitos prisitaikiusių veislių karvių veisimas; pasėlių su gilesnėmis šaknimis sodinimas ir t. t.

Tarptautinio verslo forumo dalyviai apsilankė vienoje didžiausių Europos žemės ūkio verslo įmonėje – kooperatyve „Danish agro group“, kuris buvo įkurtas 1901 m. Danijoje. Šiandien „Danish Agro group“ priklauso 9 000 ūkininkų ir turi 5 000 darbuotojų, veikiančių 17 šalių (tame tarpe ir Lietuvoje) per keletą dukterinių įmonių. Pažymėtina, kad kooperatyvas teikia įvairias konsultacijas ūkininkams, parūpina pašarus, vitaminus ir mineralų tirpalus gyvuliams, trąšas, augalų apsaugos priemones, sėklas augalininkystės ūkiams, taip pat kooperatyvas užsiima maisto gamyba.