Augalininkystė

Grūdinių kultūrų derlius menkesnis, tačiau kaina skųstis negalime

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) vienija per keturias dešimtis organizacijų, o turint omenyje jų narius – tai dešimtys tūkstančių skirtingų patirčių ir nuomonių.

ŽŪR tarybos narį dr. Česlovą Tallat-Kelpšą mūsų bendruomenė gerai pažįsta kaip Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovą. Tačiau šiandien pakvietėme jį pasikalbėti ne apie žvėrelių augintojų rūpesčius, kurių nestinga, o apie javų derlių.

-Įdomu, kiek grūdinių kultūrų auginate? Kaip vertinate šių metų derlių?

-Kaip fizinis asmuo auginu grūdines kultūras, dalį rapsų. Nesu didelis augintojas, yra daug didesnių už mane. Dirbame iš viso apie 500 ha.

Šiemet derlius menkesnis. Menkesnė kokybė. Įprastai būdavo ekstra klasės, o turime tik 3-4 klasės, nes grūdas mažas, nespėjo išaugti. Grūdų skaičius varpoje būtų neblogas, bet grūdas mažas. Rapso tikėjome iš hektaro gauti 4 t, o gavome 3 t. Kviečių prikuldavome po 7 t – turime apie 5,5 t.

Metai grūdininkams nėra geri, bet verkti nereikia – kainos neblogos. Metai nebus nuostolingi.

-Jau išvežėte derlių, o gal dar laikote supiltą aruoduose? Ar pasirašote išankstines pardavimo sutartis su supirkėjais?

-Rapsą išvežėme, nes sandėlis per mažas visam derliui. Kviečius dar laikome.

Tam tikrai, mažesnei planuojamo derliaus daliai, išankstines sutartis sudarome. Išskaidome pardavimą, kad nebūtų visi kiaušiniai vienoj pintinėj.

-Grūdininkystė dažnai įvardijama kaip pelninga sritis, nors čia ir rizikų daugiau, o su klimato kaita tai tampa ypač aktualu. Draudžiate pasėlius?

-Taip, pasėlius draudžiame jau daugelį metų. Katastrofiškų metų neturėjome, tačiau draudiminių įvykių buvo. Tiesiog draudžiantis ramiau miegoti, juo labiau kad dalį draudimo įmokos valstybė kompensuoja.

-Dabar vyksta karštos diskusijos dėl investicinės paramos perspektyvų atskiriems sektoriams pereinamuoju laikotarpiu. Kiek tai aktualu Jūsų ūkiui?

-Patenku į susijusių asmenų kategoriją, tai galimybių nelabai matau. Gal ir gerai būtų, grūdų sandėlis per mažas, o buvo statytas be jokių paramų.

Kai pagalvoji, nėra teisinga, kad vienas tą patį turtą įsigyja ar pasistato už pusę kainos, o kitas turi sumokėti visą kainą. Būčiau šalininkas investicinės paramos mažinimo. Dabar gudresnieji pasiima daugiau, o pasyvesnieji ar ne tokie agresyvūs lieka be nieko. Tarp tų dviejų ūkių atsiranda labai didelė nelygybė.

-Kokia paramos schema, Jūsų požiūriu, būtų teisingesnė?

-Manau, kad geriau būtų – su darbu siejama, o ne investicinė parama. Kad didesnė dalis paramos būtų skiriama tiesioginėms išmokoms.

Dabar, kai kalbama apie tiesiogines išmokas, ginčijamės dėl vieno kito euro, nors bendra išmokų įtaka konkrečiam ūkiui nėra reikšminga. Kitaip yra su investicinės paramos gavimu ar negavimu. Jei kas atidžiau panagrinėtų, rastų šeimų, kurios po dešimt milijonų pasiėmę. Norėdami paimti pinigėlį visokių kombinacijų prigalvoja. Visokių yra žmonių, čia atsiranda landa. O kai moka už darbą, už hektarą, vietos kombinavimui lieka daug mažiau.

X