Naujienos

Gyvulininkystės atstovai perspėja apie brangsiančią mėsą ir politinį populizmą, kurį skatina gyvūnų aktyvistai

Pirmadienį BNS spaudos konferencijoje buvo diskutuojama apie ūkininkų pastangas užtikrinti gyvūnų gerovę, ypač aštriai keliamas klausimas dėl gyvūnų aktyvistų platinamų vaizdų apie pavienius gyvūnų susižalojimo atvejus, sudarant įspūdį, kad fermose masiškai kenčia gyvūnai, ir tuo savo populiarumui didinti pasinaudojančius politikus.

Diskusijoje dalyvavo LR žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė, LR žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos pirmininkas Algis Baravykas, Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Vytautas Tėvelis ir Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša.

Viceministrė sveikino ir gyvūnus ginančių organizacijų veiklą, ir ūkininkų atvirumą bei įsitraukimą į diskusijas. Visgi A. Miškinienė pripažino, kad stambieji ūkiai turi lėšų investuoti į gyvūnų gerovę, daugiausia skundų gaunama dėl netinkamų sąlygų vidutiniuose ir mažuose ūkuose, kuriuose gali pritrūkti pašaro arba, pavyzdžiui, susirgę ar kažkur išvykę šeimininkai nepasirūpina gyvuliais.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, iš 1300 pernai gautų skundų dėl galimų gyvūnų sveikatingumo gerovės reikalavimų pažeidimų, pasitvirtino trečdalis. Dažniausiai pasitvirtinantys pranešimai apie netinkamas gyvūnų laikymo sąlygas (vietą), pavyzdžiui gyvūnams nesuteikiamas reikiamas plotas, šunys pririšimui naudojamos trumpos grandinės, virvės, tuo ribojama gyvūnų judėjimo laisvė, taip pat nustatoma atvejų kuomet laikytojai neregistruoja ūkinių gyvūnų gydymo atvejų, gyvūnams trūksta pašaro ar pakankamai vandens atsigerti. Daugiausia skundų registruojama dėl gyvūnų augintinių (šunų ir kačių) laikymo sąlygų. Prieš šventes sulaukiama pranešimų dėl prekybos centruose parduodamų žuvų laikymo sąlygų, taip pat dėl prieglaudų veiklos ir dėl cirkų veikloje naudojamų gyvūnų, per metus būna keli pranešimai dėl zoologijos soduose laikomų gyvūnų gerovės.

LR  žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas teigė, kad legendos apie masiškai kenčiančius gyvulius fermose, apie besaikį antibiotikų ir hormonų skaičiaus vartojimą žeidžia augintojus, kurie priversti konkuruoti su pigesne produkcija iš užsienio. „Mus neramina reiškinys, kada nedidelė žmonių grupė savo įsitikinimus dėl gyvūnų laikymo verčia į aktyvistų judėjimą ir organizuoja reguliarias pseudogailestingumo akcijas, visuomenei pateikia tik negatyvius gyvulių laikymo pavyzdžius ir kryptingai nuteikinėja prieš savo ūkininkus”,- dėstė A.Baravykas.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša pristatė europinę iniciatyvą, kuria siekiama uždrausti bet kokius ūkiuose naudojamus narvus ar aptvarus, nors kai kurioms rūšims tai visiškai netinka, nes gyvūnai gali pradėti žaloti vieni kitus ar perduoti infekcijas. Be to, ją įgyvendinus mėsa ir kiti gyvūninės kilmės produktai taps praktiškai neįperkami. “Kitąmet vyks rinkimai į Europos Parlamentą, ir tie politikai, kurie garsiai rėks apie savo ryžtą stabdyti gyvūnų kentėjimus užuot sprendę rimtas problemas, iškart gaus milijonines Facebook auditorijas. Tai plačiai atvers vartus populistams ir į Europos Parlamentą, ir, tikėtina, į nacionalinius parlamentus“, perspėjo Č.Tallat – Kelpša.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Vytautas Tėvelis pristatė naujus reikalavimus vištų narvams, kuriuose naminiai paukščiai turi laktas, gertuves, vietas galąsti nagus ir priminė, kad 90 proc. Lietuvos vartotojų perka kiaušinius pagal kainą, ne pagal auginimo sąlygas. „Jei atsisakysime narvų, tuomet kur dėti jau nupirktus naujus, kainavusius dešimtis milijonų, ir iš kur gauti 35 tūkst. hektarų žemės, kad visas vištas laikyti laisvėje?“,- klausė paukštininkystės profesorius. „Labiausiai mus ir visus dorai dirbančius ūkininkus žeidžia VšĮ „Tušti narvai“ platinami vaizdai, kuriuose nufilmuoti pavieniai paliegę, sužeisti gyvūnai, ir metamas šešėlis ant viso sektoriaus ir paukščių laikymo sistemų“,- apgailestavo V.Tėvelis.

 

X