Mūsų herojai

Įdomi ūkininkų šeima: veterinarijos gydytojas, būsimoji medikė ir programuotojas

73Peržiūrų

Ignalinos rajone ūkininkaujantys Jolanta ir Ramūnas Bubniai dalyvauja dviejų LR Žemės ūkio rūmų narių veikloje –  priklauso Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijai (LMGAGA) ir Ignalinos žemdirbių asociacijai.

Tėvo pėdomis seka medikės ateitį pasirinkusi dukra Simona bei programuotojo mokslus kremtantis sūnus Dominykas, o jauniausias sūnus Jonas dar renkasi savo kelią.

 

 

Kai kurie ūkininkai nepriklauso nė vienai žemdirbių organizacijai, o jūs – dviem. Kokią naudą gaunate dalyvaudamas LMGAGA ir  Ignalinos žemdirbių asociacijos veikloje?

Dalyvauju ir nesigailiu. Viena asociacija specializuota, o kita – labiau pagal ūkininkavimo vietą. Štai iš Ignalinos žemdirbių asociacijai vadovaujančio Alberto Sekono galima  pasimokyti aktyvumo, energijos suburti rajono ūkininkus ir kelti aktualius klausimus. Dažnai dalyvauju LMGAGA asociacijos ir LR ŽŪR rengiamuose mokymuose, kurie yra aktualūs ir reikalingi.

LMGAGA svarbu dalyvauti dėl mėsinių galvijų veislininkystės reikalų, tai šiuolaikinė, tikrai profesionali asociacija, savo nariams teikianti daug aktualios informacijos.

Kokia jūsų specialybė?

Baigiau Veterinarijos akademiją.

 

Veterinarijos gydytojo samdyti nereikia?

Reikia. Daug ką išmanau, daug ką pats atlieku kaip veterinarijos gydytojas, tačiau licencijos juk neturiu.

 

Kokia jūsų ūkininkavimo pradžia?

Pradėjau ūkininkauti 2012 – aisiais. Pirmiausia įsigijau hailendų veislės galvijų. Nenusivyliau, todėl po metų dar nusipirkau 20 galvijų. Šiuo metu bandoje yra 34 galvijai. Turiu 44 ha žemės, iš jų – 10 ha sėju.

Galvijus parduodate?

Pagrindinis pirkėjas – UAB „Utenos mėsa“. Telyčias paprastai parduodu veislei. Parduodu nuo 2014 – ųjų ir galiu patikinti, kad per 6 metus hailendų veislinių galvijų kaina krito perpus. Priežastis? Atsirado daugiau auginančių veislinius galvijus.

 

Auginate 34 galvijus. Tai – optimali banda?

Dar galima ir reikėtų plėstis. Bet ne viskas iš karto –  reikia modernesnės technikos. Žinoma, samdant darbuotojus, būtų galima greitai didinti ūkį, bet mano vizija – šeimos ūkis, turiu išsiversti be samdomų darbuotojų.

Taigi kokia jūsų šeima?

Aš (44 ha), žmona Jolanta (25 ha), savo ūkį turintis sūnus Dominykas (25 ha), savo 31 ha ūkį Kaišiadorių rajone turinti dukra Simona ir 12 metų jauniausias sūnus Jonas. Jeigu sudėti visus ūkius, tai bendrai deklaruojame 110 ha, bet galėtume turėti apie 200 ha. Turimą plotą didiname kasmet bent po 10 proc.

 

ES parama?

Pats projektus rašau. Per 8 ūkininkavimo metus pateikiau 4 projektus. Anksčiau dar užsiėmiau kaimo turizmu, tačiau supratau, kad visko neaprėpsiu, be to, aktyvų ūkininkavimą sunkoka suderinti su ramybės reikalaujančiu kaimo turizmu, todėl atsisakiau, koncentruojuosi į mėsinę gyvulininkystę. Kaimo turizmu galėčiau užsiimti laikydamas apie 10 galvijų.

 

Kaip atrodo dvidešimtmečio sūnaus Dominyko ūkis?

Jis ūkininko pažymėjimą įgijo prieš metus, ūkininkauja kaimyniniame Švenčionių rajone, taigi jam padedu. Dabar turi 15 ha žemės, o šįmet, tikėtina, deklaruos 25 ha. Pateikė paraišką jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirtai paramai gauti. Paraiška patvirtinta praėjusių metų rudenį. Įsipareigojo užsiimti gyvulininkyste, sukurti 18 sutartinių galvijų ūkį, o už paramą įsigis traktorių. Jis nusprendė auginti šarole veislės galvijus.

 

Kur sūnus studijuoja?

Mokosi Kauno technologijos universitete, pasirinko programuotojo specialybę. Šiuolaikiniam ūkininkui tokia specialybė tikrai pravers.

 

Kokia jo ūkio ateitis?

Labai plėstis tikriausiai nepavyks, nes trūksta žemės. Tačiau per tris metus sūnaus ūkis turėtų pasiekti 50 ha. Kol studijuos – užteks auginti nors 25 galvijus, o vėliau – matysime, kiek bus galimybių.

 

Papasakokite apie  21 – erių dukros Simonos ūkį?

Jos ūkis – per du rajonus. Švenčionių rajone –  gyvulininkystės ūkis. Per metus užaugina apie 5 buliukus. Kaišiadorių rajone – augalininkystės ūkis: 6 ha grūdinės kultūros, o likusi dalis – pievos.

Ką ji studijuoja?

Pasirinko medicinos mokslus.

 

Tai jūsų įtaka, kad sūnus ir dukra, nors pasirinko kitokias specialybes, bet su žemės ūkiu gijų nenutraukia?

Tikrai mano. Didelio entuziazmo jie neturėjo, bet mano paskatinti tai padarė ir matau, kad ateityje visko gali būti. Juk ir aš kažkada net neplanavau ūkininkauti. Pabandžiau ir pajaučiau, supratau, kad tai man tinka. Manau ir jie ateityje įvertins visus privalumus. Kita vertus, turint mėsinių galvijų ūkį ir gerai organizuojant darbus galima dirbti ir kitur. Gal net reikia dirbti ir kitur. Taip yra ir kitose šalyse. Be to, juk visi ūkiai yra šalia vienas kito, taigi galėsime darbuotis kooperuotai.

 

Ką apie tėvų ir brolio bei sesers planus galvoja jauniausias sūnus Jonas?

Jonui 12 metų. Turėjo įvairių norų. Yra labai atsakingas, domisi technika, tikėjausi, kad jis bus geriausia pamaina, tačiau dabar Jonas linksta į mediciną. Taigi laikas parodys, kur jis pasuks. Bet žinau – kurią sritį jis besirinktų – bus geras specialistas.

 

X