Naujienos

Ieško priemonių AKM pažaboti

Nepaisant valstybės pastangų Afrikinis kiaulių maras (AKM) Lietuvoje sparčiai plinta. Šįmet per tūkstantyje vietų rasta virš 2,5 tūkst. nuo AKM kritusių šernų, o tose vietose neretai nustatomi ir AKM protrūkiai ūkiuose, kuriuose laikomos kiaulės. Šiuo metu AKM sparčiai plinta – vien birželio ir liepos mėnesiais buvo nustatytos 39 AKM infekuotų kiaulių laikymo vietos, kuriose buvo sunaikinta per 2300 kiaulių. Iš viso Lietuvoje 16 130 ūkių laiko 562 388 kiaules.

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacija (LKAA) kreipėsi į Vyriausybę ir ŽŪM imtis ryžtingų priemonių, kurios galėtų sustabdyti AKM plitimą.

Maras slenka link Žemaitijos

Liepos mėnesį dėl nustatytų AKM atvejų Lietuvoje vėl teko perkelti į Vakarus kiaulių ir kiaulienos prekybą ir eksportą ribojančias AKM zonas. Nepalankiausia III AKM zona apima 16 Lietuvos savivaldybių arba jų dalių. Į šias apribojimų zonas patenka ir komerciniai kiaulininkystės ūkiai bei stambios skerdyklos, todėl kyla grėsmė jų išlikimui.

Ar tikrai AKM plitimo negalima sustabdyti, kokia padėtis yra kaimyninėse šalyse? LKAA duomenimis, nuo 2015 m. AKM protrūkių naminių kiaulių ūkiuose skaičius Latvijoje ir Estijoje mažėja, o Lietuvoje – didėja. Kokios priežastys?

„Pagrindinė priežastis – Estijoje ir Latvijoje ženkliai sumažintas biologiškai nesaugių kiaulių laikymo vietų skaičius, o Lietuvoje leidžiama savo reikmėms auginti kiaules tose savivaldybėse, kuriose gausiai randama AKM infekuotų šernų“, – sakė LKAA ir ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika tikina, kad Lietuvoje AKM plinta lėčiau negu kaimyninėse šalyse: „AKM apėmė jau visą Estijos teritoriją, o Latvijoje liko tik 5-10 proc. AKM nepaliestos teritorijos“.  Tačiau VMVT vadovas mano, kad tik laiko klausimas, kada AKM užims likusią Žemaitijos dalį.

LKAA šią savaitę dar kartą kreipėsi į Vyriausybę ir ŽŪM rasti lėšų kompensuoti nuostolius, kuriuos dėl ne savo kaltės patiria į III AKM zoną patekę sveiki ir biologinę saugą užtikrinantys kiaulininkystės ūkiai. Taip pat prašė imtis ryžtingesnių būdų užkirsti kelią AKM plitimui.

Kompensacijos pasitraukiantiems ir norintiems pasikeisti

Rugpjūčio 1 d. įvyko Vyriausybės kanclerio suformuotos tarpinstitucinės darbo grupės pasitarimas, dalyvaujant ŽŪM, ŽŪR ir LKAA  atstovams. Diskusijos buvo konstruktyvios. ŽŪM atstovai pasiūlė kuo greičiau patvirtinti galimybę ūkininkams, neturintiems galimybių laikytis griežtų biologinės saugos reikalavimų savo noru pasitraukti iš kiaulininkystės, tokiu atveju jiems suteikti kompensacijas. Pagal ŽŪM pasiūlymą už paskerstą kiaulę numatyta skirti 100 EUR ir dar 1500 EUR paramą įsigyti kitiems gyvūnams, jeigu ūkininkas įsipareigotų 3 metus neauginti kiaulių.

Ūkininkams, kurie nenori pasitraukti iš kiaulininkystės, tačiau nesugeba laikytis reikalavimų, planuojama skirti 1500 EUR paramą trūkstamoms biologinės saugos priemonėms įsigyti. Tačiau primenama, kad kiaulininkystės ūkių kontrolė bus stiprinama. Pasak ŽŪM viceministrės Ausmos Miškinienės, jeigu paramą gavę ūkininkai reikalavimų nevykdytų, kiaulės būtų skerdžiamos priverstinai. ŽŪM pasiūlymai pasitarime buvo vertinami palankiai, tačiau nutarta per savaitę paieškoti galimybių ir pateikti ekonomiškai palankesnius pasiūlymus smulkiųjų ūkių savininkams.

Be kita ko, A.Baravykas siūlė derėtis su Europos Komisija (EK), kad biologiškai saugiems komerciniams ūkiams nebūtų taikomi produkcijos eksporto apribojimai. A.Miškinienė pažadėjo, kad ŽŪM inicijuos ES teisės aktų, nustatančių AKM zonas ir apribojimus prekybai kiaulėmis bei kitais produktais, peržiūrą.

„Būtina peržiūrėti ir konkrečias direktyvos nuostatas dėl AKM kontrolės bei apsaugos zonų“, – sakė A. Miškinienė.

Ministro viešnagė Kaišiadorių rajone

Šiandien, rugpjūčio 3 d. žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, viceministrė A.Miškinienė bei Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika lankėsi kiaulininkystės ūkyje UAB „Norsvin Lietuva“ prie Mūro Strėvininkų (Kaišiadorių r.), kur su LKAA nariais aptarė problemas dėl AKM.

„Norsvin Lietuva“ augina per 3000 kiaulių, užsiima kiaulių veislininkyste, genetika – apie 50 proc. visų Lietuvoje veikiančių kiaulininkystės ūkių naudojasi šios bendrovės paslaugomis. Pasak A.Baravyko, šis ūkis per plauką išvengė žlugimo 2016 – aisiais, kai teritorija, kurioje yra bendrovė, buvo patekusi į III zoną. Išgelbėjo valstybės parama.

„Kalbėjome apie smulkiesiems ūkininkams patraukius būdus pasitraukti iš kiaulininkystės sektoriaus. Visada yra geriau, kai žmonės priima sprendimus gera valia, o ne prievarta, tačiau su piktnaudžiaujančiais susidariusia padėtimi reikėtų kalbėti griežtai“, – sakė A.Baravykas.

ŽŪM vadovai pažadėjo per savaitę parengti paramos tvarką pasitrauksiantiems iš kiaulininkystės sektoriaus smulkiesiems ūkininkams. Svarstomi įvairūs variantai – ne tik jau paskelbti. Be kita ko, nuspręsta nesiversti per galvą ir dėl skubumo nepadaryti klaidų – paramos programa, tikėtina, įsigalios jau kitą sezoną, t.y. 2019 – aisiais.

„Be to, ministras žadėjo dėl paramos kiaulininkystės sektoriuje derėtis su EK, tačiau tai įvyks, tikėtina, rudenį, nes šiuo metu Briuselio valdininkai atostogauja“, – sakė A.Baravykas.

 

X