Naujienos

Informacija iš KRK posėdžio

Spalio 27 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) darbotvarkėje tik keletas klausimų.

Pritarė siūlymui dėl poveikio aplinkai ir klimato kaitai

KRK pritarė projektui, kurį pradėjo svarstyti prieš dvi savaites, bet, iškilus papildomų klausimų, nutarė padaryti svarstymo pertrauką. Tai Prezidento teiktos Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma rengiamus teisės aktų projektus vertinti aplinkos ir klimato kaitos požiūriu.

Seimui priėmus įstatymą, teisės aktų projektų rengėjai privalėtų įvertinti siūlomo teisinio reguliavimo pasekmes aplinkai ir klimato kaitai. Būtų privalu įvertinti teisės aktų projektus, kurie turėtų poveikį šiose srityse: klimato kaitos, aplinkos oro kokybės, vandenų būklės, gamtos išteklių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės bei saugomų teritorijų, atliekų susidarymo, rekreacinių išteklių, energijos ir kuro vartojimo, tvaresnės gamybos ir vartojimo, susiję su techniniais reikalavimais ūkių veiklų rūšims, įtrauktomis į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme esančius planuojamus ūkinės veiklos rūšių sąrašus, taip pat kitais atvejais, jei rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti aplinką.

Asignavimai keliams – atskira biudžeto eilute

KRK taip pat pritarė siūlomoms Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisoms. Jos parengtos atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 3 d. Konstitucinio Teismo nutarimą Dėl įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Konstitucijai.

Esminis pakeitimas, kad asignavimai Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) jau nebus planuojami iš akcizo pajamų atskaitymų. Priėmus įstatymo pakeitimus, Programa nuo 2022-ųjų bus finansuojama LR biudžeto lėšomis. Taip pat siūloma atsisakyti tikslinio finansavimo rezervavimo atskiriems projektams Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, visą KPPP skirtą finansavimą skirstyti pagal programos finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas. Siūloma atsisakyti atskiro finansavimo skyrimo savivaldybių grupėms ir taikyti vienodus visoms savivaldybėms lėšų paskirstymo kriterijus, atskirą finansavimą palikti tik kurortinėms savivaldybėms.

Žiedinių savivaldybių merai nenori sutikti su finansavimo proporcijų suvienodinimu, todėl kreipėsi į teisės akto projektą svarstančius Seimo komitetus su prašymu atsižvelgti į specifiką šių rajonų, glaudžiais infrastruktūros ryšiais susietas su didžiaisiais miestais.

Detaliau, labiau atsižvelgiant į skirtingų savivaldybių grupių specifiką, finansavimą siūlo skirstyti ir Seimo narių grupė.

Praėjusių metų išlaidos: ataskaitose mato klaidų

Kaip ir kiti Seimo komitetai, KRK apsvarstė 2020 m. nacionalinį finansinių ataskaitų bei valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinius. Vyriausybės veiklos rezultatų vertinimas kasmet vyksta rengiantis tvirtinti ateinančių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Nacionalinio finansinių ataskaitų ir valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai tvirtinami Seimo nutarimais.

Informaciją išklausęs Seimo komitetas paprašė paaiškinti, kokių klaidų ataskaitose įžvelgė Valstybės kontrolė (VK), galbūt valstybei buvo padaryta žala.

VK Finansinio audito 1-ojo departamento vadovės Danguolė Krištopavičienė paaiškino, jog priekaištų yra dėl mokesčių pajamų, gautinų ir mokėtinų sumų teisingumo: „2020 m. buvo dar nepakitusios aplinkybės, susijusios su Valstybinės mokesčių inspekcijos naudojamų informacinių sistemų trūkumais, dėl kurių neteisingai registruojamos gautinos ir mokėtinos sumos. Tai mes ir sakome, kad pinigas, kuris įkrenta į sąskaitą, jis apskaitomas teisingai, tačiau dėl gautinų ir mokėtinų sumų mes pakankamų ir tinkamų audito įrodymų nesurenkame“. Taip pat valstybės auditoriai negalėjo patvirtinti 2,5 mlrd. Eur įsipareigojimų likučio teisingumo būsimoms Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo ir giluminio atliekyno įrengimo išlaidoms, nes atidėjinys buvo nepagrįstai sumažintas. Dar viena spraga – tai, kad teismų apskaitoje neregistruojamos teismų žyminio mokesčio ir su paskirtų baudų pajamomis susijusios ūkinės operacijos, informacija nėra atskleidžiama finansinėse ataskaitose. VMI duomenimis, biudžetas gauna apie 18 mln. Eur žyminio mokesčio ir baudų įplaukų, o kokia gautina suma šiandien nėra žinoma.

Apskritai apskaitos tvarkymo trūkumų valstybės audito metu aptikta 82 iš 97 tikrintų įstaigų. Pastabų pateikta ir Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) dėl jai apskaitos tvarkymo jai pavaldžioje Nacionalinės žemės tarnyboje (NŽT).

Auditoriai pažymėjo, kad biologinio turto apskaita NŽT tvarkoma ne pagal atskirus turto vienetus, todėl nebuvo galima identifikuoti medynų vertės pokyčio priežasčių. Situaciją pakomentavęs ŽŪM Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėjas Artūras Ugenskas teigė, jog problemą aiškinasi, tačiau kol kas dar nėra aišku, kaip biologinio turto apskaitą tvarkingai suvesti į apskaitos duomenis.

X