Naujienos

Inovacijų svarba žemės ūkyje

ES žemės ūkio inovacijų aukščiausio lygio susitikime, kurį spalio 12 d. Lisabonoje surengė Europos Komisija, pabrėžta naujų technologijų svarba užtikrinant gyvybingą žemės ūkio sektorių ir siekiant užtikrinti vis didėjančią maisto paklausą.

Susitikime, kuriame dalyvavo per 500 dalyvių: mokslininkai, konsultantai, politikai ir žemdirbių savivaldos atstovai, dalyvavo ir komisarai Phil Hogan ir Carlos Moedas. Susitikimo tikslas – didinti informuotumą ir kuo plačiau praktiškai taikyti inovacijas žemės ūkyje ir kaime.

Generalinis Copa ir Cogeca sekretorius Pekka Pesonen teigė, jog „Šis aukščiausio lygio susitikimas yra rengiamas tinkamu laiku, atsižvelgiant į klimato pokyčius, senkančius išteklius ir sparčiai augantį pasaulio gyventojų skaičių. Ūkininkams ir miško savininkams reikia naujų sprendimų, kurie leistų jiems pagaminti daugiau, naudojant mažiau išteklių”.

Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai taiko inovacijas, siekdami didinti efektyvumą ir reaguoti į socialinius iššūkius. Ūkininkai yra pasirengę keisti ūkių valdymo praktiką ir taikyti naujas priemones bei techniką, jei tai yra inovatyvu ir naudinga ekonomiškai. Todėl svarbu atsižvelgti ir į inovacijų socialinius ir ekonominius aspektus. Visgi vidutinės ES žemės ūkio pajamos sudaro tik 40% kitų sektorių pajamų, todėl ne visos technologinės naujovės yra prieinamos ūkininkams.

Žemės ūkis mokslinių tyrimų ir naujovių srityje yra pasiekęs ne menką pažangą. Tačiau sustoti negalima – būtina vystyti naujus verslo modelius, pagrįstus alternatyviais ištekliais, skatinti inovatyvų ūkininkavimą Europoje, siekiant, kad moksliniai tyrimai atitiktų ūkininkų poreikiams ir būtų panaikintas atotrūkis tarp mokslo ir praktikos.

Žemės ūkio rūmai, įgyvendindami mokslinius inovacinius projektus taip pat prisideda prie inovacijų žemės ūkyje. Žemės ūkio rūmų vykdomi projektai „Dirvos struktūros ir kokybės gerinimas (atstatymas), naudojant mikroorganizmus. Azoto junginių emisijos mažinimas, išsaugant augalų produktyvumą, naudojant naujos kartos mikroelementus“, „Mikrobiologinių preparatų pritaikymas daržovių produktyvumui ir atsparumui fitopatogenams didinti bei dirvožemio ekosistemos būklei pagerinti“, bei „Integruotos tiksliosios augalininkystės sistemos naudojimas siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą ir gerinti produkcijos kokybę“ skatina ūkius sparčiau diegti technologines naujoves ir didinti veiklos pelningumą, drauge mažinant neigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai, užtikrinant didesnį išteklių naudojimo tvarumą. Įgyvendinamuose projektuose dalyvauja trys šalys – ūkininkai, mokslininkai ir konsultantai. Būtent toks modelis užtikrina mokslo ir praktikos bendradarbiavimą.

X