Įrodyta – mikrobiologiniai preparatai padeda uždirbti daugiau

Žemės ūkio rūmai surengė konferenciją „Mikrobiologinių produktų panaudojimas šiuolaikinėse žemės ūkio technologijose“, skirtą pristatyti ūkininkų dėmesio jau sulaukusį ir jau baigtą ŽŪR vykdyti projektą „Mikrobiologinių preparatų pritaikymas daržovių produktyvumui ir atsparumui fitopatogenams didinti bei dirvožemio ekosistemos būklei pagerinti“.

Konferencijoje mokslininkai pateikė konkrečią informaciją apie vykdytų bandymų rezultatus, kurie įrodė, kad naudojant mikrobiologinius preparatus galima didinti augalininkystės ūkių našumą, dirbti pelningai ir taupiai naudoti išteklius, saugoti biologinę įvairovę ir aplinką.

Nustatė bendras tendencijas

Konferencijai moderavusi ŽŪR Žemės ūkio technologijų skyriaus vyr. specialistė dr. Edita Karbauskienė padėkojo ŽŪR projekte dalyvavusiems mokslininkams ir ūkininkams, kuriems renginio pabaigoje buvo įteiktos padėkos. Į baigiamąją konferenciją pasiklausyti mokslininkų pranešimų, tyrimų rezultatų, išvadų bei rekomendacijų susirinko per šimtą klausytojų. Svarbu, kad vyravo palyginti jauno amžiaus žmonės.

Parodomieji projekto bandymai buvo vykdomi augalininkystės – daržininkystės ūkiuose, žemės ūkio gamybą vykdančiuose skirtingose žemdirbystės sistemose – ekologinės, tausojančios aplinką gamybos pagal nacionalinės kokybės produkcijos (NPK) auginimo specifikacijos ir intensyvios gamybos ūkiuose, kurie buvo parinkti skirtingo našumo dirvožemiuose, priskiriamuose palankioms ir mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms.

„Tyrimas apėmė labai plačią Lietuvos teritoriją – nuo Kelmės, iki Ukmergės, Prienų, Marijampolės r. Taigi dirvožemiai labai skirtingi, skyrėsi ir meteorologinės sąlygos, tačiau tai ir buvo projekto privalumas, nes galutiniai rezultatai parodė biologinių preparatų poveikio tendencijas, nepriklausomai nuo labai skirtingų sąlygų“, – priminė pagrindinį vaidmenį įgyvendinant šį projektą atlikusi ASU doc. dr. Asta Ramaškevičienė.

Derliaus gauta daugiau

Išanalizavę bulvių derlingumo rezultatus, tyrėjai nustatė, kad visi projekto metu naudoti keturi biologiniai preparatai (ukrainietiški: Biohran ir Bioelement, lietuviškas Bactoforce ir vokiškas Bactolive tuber) didino bulvių derlingumą. Kiek? Net iki 30 proc.  Bandymai buvo atliekami ekologiniuose Ukmergės, Pasvalio, Prienų ir Kelmės ūkiuose bei Ukmergės, Kėdainių ir Marijampolės intensyvios gamybos ūkiuose.

Mokslininkai neišskyrė kurio nors konkretaus preparato. Pasak A.Ramaškevičienės, vienuose laukuose buvo efektyvesni vieni, o kituose – kiti preparatai. Mokslininkų nuomone, naudotų preparatų veiksmingumas labiau priklausė nuo konkrečių lauko sąlygų, naudotų trąšų bei auginamų bulvių veislių.

„Tačiau net ir tais atvejais, kai bendras bulvių derlingumas padidėjo nedaug, prekinių bulvių derlingumas, palyginti su kontrolinių augalų derlingumu, visuose plotuose buvo gerokai didesnis“, – sakė A.Ramaškevičienė.

Svarbu paminėti sausros įtaką. Pasak mokslininkų, vegetacijos pradžioje augalus vargino sausra, tačiau dėl stabilizuotos augalų bendros būklės ji nepadarė labai rimtos žalos, o vėliau, gavę daugiau drėgmės, augalai sugebėjo sparčiau augti bei vystytis. Taigi labai tikėtina, kad nenaudojant biologinių preparatų derliaus būtų gauta gerokai mažiau.

Iš esmės panašias išvadas mokslininkai padarė ir išanalizavę svogūnų derliaus rezultatus.

„Didžiausi derliaus priedai gauti ūkiuose pagal NPK specifikacijas – per 25 proc. Rezultatai ekologiniuose ūkiuose kuklesni, tačiau tendencija, kad naudojant biologinius preparatus gaunamas didesnis stambesnių svogūnų derlius, pasitvirtino“, – sakė A.Ramaškevičienė.

Pagerėjo derliaus kokybė

Išanalizavę svogūnų ropelių kokybinius parametrus mokslininkai nustatė akivaizdžią tendenciją – naudojant bakterijomis ir dirvožemio mikrogrybais praturtintus biologinius preparatus svogūnų ropelėse greičiau nei įprasta kaupėsi sausosios medžiagos, o tai galėjo turėto esminės įtakos geresniam jų laikymui sandėliuose.

„Be to, nustatėme, kad daugeliu atvejų tokios ropelės turėjo didesnį bendro cukrus kiekį“, – sakė A.Ramaškevičienė.

Svarbus niuansas – ASU mokslininkai padarė išvadą, kad naudojant biologinius preparatus svogūnų ropelėse žymiai sumažėjo nitratų kiekis.

Aiškios priklausomybės tarp biologinių preparatų naudojimo ir sausųjų medžiagų bei krakmolo kaupimosi bulvių gumbuose mokslininkai nenustatė.

Atliktas parodomasis bandymas iš esmės parodė, kad biologiniai preparatai naudingi augalams ir jų naudojimas gali padėti augalui išgyventi esant nepalankioms aplinkos sąlygoms bei padėti subrandinti didesnį ir kokybiškesnį derlių.

Vertingi ir įdomūs pranešimai

Konferencijoje ūkininkai išklausė įdomius bei vertingus trijų mokslininkų pranešimus.

Apie mikrobiologinių produktų panaudojimą pupinių ir miglinių augalų pasėliuose ekologinio ūkininkavimo sąlygomis pasakojo ASU doc. Dr. Sonata Kazlauskaitė.

ASU  dr. Nijolė Maršalkienė  pagrindė Dirvožemio mikroorganizmai žemės ūkio augalų biostimuliantų sudėtyje.

LAMMC SDI vyr. m. d., konsultantė Bioenergy LT Dr. Elena Survilienė papasakojo apie mikroorganizmus – augalų patogenų kontrolei.

Konferencijos metu ŽŪR veikė produkcijos, užaugintos diegiant naujas augimo technologijas, paroda.

Daugiau informacijos apie ŽŪR projekto eigą:

https://www.zur.lt/lt?s=Biologiniai+preparatai+

https://www.zur.lt/lt/mikrobiologiniu-preparatu-nauda-2/#more-9646

https://www.zur.lt/lt/mikrobiologiniu-preparatu-nauda/#more-9312

https://www.zur.lt/lt/ukininkams-rupi-dirvozemis-ir-jo-ateitis/#more-8623

https://www.zur.lt/lt/naudinga-lauko-diena/#more-9066

[Best_Wordpress_Gallery id=”348″ gal_title=”2018_10_10″]