Kaip jau rašėme ( http://zur.lt/lr-zur-protesto-akcijai-briuselyje-suvienijo-5-saliu-zemdirbius/ ) gruodžio 12 d. Briuselyje, LR ŽŪR iniciatyva, buvo surengta tarptautinė žemdirbių protesto akcija, skirta priminti ES Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos Komisijai, kad bendrojoje ES rinkoje visoms ES narėms turi būti sudarytos vienodos konkurencijos sąlygos, skiriama ES parama, laikantis tų pačių principų.
Pakalbinome kai kuriuos protesto akcijos dalyvius: kokie išliko įspūdžiai, kokios viltys, kokie planai?
Jaunasis ūkininkas iš Šakių r. Lembūdžių kaimo Artūras Martinaitis Briuselyje lankėsi pirmą kartą. Koks įspūdis, Artūrai?
„Protesto akcija tikrai pavyko. Ar pasieksime tikslą? Sunku pasakyti. Tačiau žinau, kad mes, ten dalyvavę, padarėme viską, ką galėjome. Susidariau įspūdį, kad mus Briuselyje palaikęs Prezidentas G. Nausėda dar labiau įsitikino, kad mes siekiame ne lengvatų, ne išimčių, bet siekiame vienodų sąlygų“, – sakė A.Martinaitis.
Jaunasis ūkininkas įsitikinęs, kad tokios protesto akcijos yra svarbios.
Artūras daržininkystės ūkį dar tik šįmet pradėjo kurti. Šalia ūkininkauja ir augalininkyste užsiimantys jo tėvai, tačiau Artūras nori turėti savo ūkį ir pats atsakyti už savo veiksmus. Labai tikėtina, kad įgavęs patirties ateityje jis perims ir tėvų ūkį. Palinkėkime jam sėkmės.
Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ valdybos narį Aivarą Ežerskį pakalbinome važiuojantį į valdybos posėdį. Jaunasis ūkininkas kuria pieno gamybos ūkį ir kol kas Šilalės r. Poežerės kaime laiko dvylika melžiamų karvių. Kol kas. Aivaras mano, kad tokiomis protesto akcijomis valstybių vadovams bei ES politikams reikia nuolat priminti: „Priminti, kad mes, ūkininkai, nenuleidžiame rankų ir sieksime savo tikslų, kol juos pasieksime, juo labiau, kad esame teisūs. Mačiau, kad mūsų akcija domėjosi žiniasklaida ir ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių. Taigi apie tai buvo rašyta ir bus rašoma“.
Aivaras džiaugėsi, kad ūkininkų protesto akciją labai geranoriškai palaikė ir Briuselio gyventojai bei Briuselyje dirbantys ES tarnautojai: „Jie pritarė mūsų šūkiams, fotografavo, jaučiau jų palaikymą. Viename mūsų plakate buvo parašyta, kad stiprus ES biudžetas yra ir stipri ES, taigi jeigu bus vienodai remiami visi ES nariai, tai ir stipri bus visa bendrija“.
Pirmą kartą Briuselyje protestavo ir Rietavo savivaldybėje, Liolių kaime ūkininkaujantis jaunasis ūkininkas Nerijus Jonušas.
„Kai kurie ūkininkai Lietuvoje nusiteikę pesimistiškai, o aš jiems visada sakau, kad reikia siekti savo tikslų, niekas už mus to nepadarys. Pirmiausia kiekvienas padarykime ką galime, o tada jau darykime išvadas, o ne atvirkščiai“, – sakė N.Jonušas.
Nerijus džiaugiasi šiek tiek pasikeitusia Prezidento G.Nausėdos nuomone, jog kai kuriuos mokesčius ūkininkams nereikėtų skubėti įvesti, pavyzdžiui, ženkliai sumažinti degalų akcizą – reikia palaukti, kol ES bei valstybės skiriama parama pasieks ES vidurkį.
Nerijus kol kas ūkininkauja su tėvais, tačiau ir atskirai. Tėvai užsiima pienininkyste, o Nerijus augina 30 mėsinių Šarole bei Angusų veislių galvijų. Ką pasirinks, kai ateis laikas perimti tėvų ūkį?
„Labai priklausys nuo padėties rinkoje. Tikiuosi, kad pieno supirkimo kainos padidės, nes kitaip perdirbėjai neturės žaliavos“,- sakė N.Jonušas.
Ukmergės r. Alionių kaime ūkininkaujančią Zofiją Griškevičienę bičiuliai ūkininkai pažįsta kaip išskirtinę optimistę. Ji net sudėtingiausiose situacijose pamato krislelį šviesių dalykų. Todėl Zofijai ir sekasi galynėtis su negandomis. Štai jos ūkis buvo skaudžiai nukentėjęs dėl gaisrų, tačiau jau atsigauna. Ne iš karto, pamažu, bet žengia į priekį.
„Labai gerai, kad savo tikslų siekiame kartu, o ne po vieną. Kartu ne tik Lietuvoje, bet kartu ir Briuselyje – su lenkais, latviais, čekais, slovakais. Kai taip siekiame – esame labiau matomi, labiau mus supranta“, – sakė Z.Griškevičienė.
Zofija laiko apie 50 melžiamų karvių. Bandą ketina didinti ir stebisi, jog kai kurie pieno gamintojai karves parduoda, pavyzdžiui, Lenkijos ūkininkams.
„Reikia turėti užsispyrimo. Pieno supirkimo kainos per mažos, bet aš turiu vilčių, kad taip ilgai nebus. Be to, ieškau galimybių didinti primilžį, tarsiuosi ir su pieno supirkėjais dėl supirkimo kainos didinimo, nes yra ir kitų supirkėjų. Nebėgioju nuo vienų pas kitus, bet tegul žino, kad ir mano kantrybė ne beribė. Išgyventi galima, tačiau manau, kad ateinantys metai bus sėkmingesni“, – sakė optimizmu švytinti Z.Griškevičienė.
LŽŪA įgijusi agronomės specialybę, o dabar doktorantė Aušra Rudinskienė sakė, kad į Briuselį vykusius žemdirbius jungė išskirtinis vienybės jausmas, emocijų antplūdis.
„Tai padaryti buvo svarbu ir todėl, kad kai kurie ūkininkai liko nusiteikę pesimistiškai, nuleidę rankas. O mes pademonstravome, kad savo interesus reikia ginti aktyviai. Žinoma, teisingus interesus. Mes juk siekiame ne lengvatų, o vienodų sąlygų ES bendrojoje rinkoje“, – sakė A.Rudinskienė.
Aušra atvirai sako norinti daug ką pakeisti Lietuvos žemės ūkyje.
„Noriu ir galiu padaryti daug gero ir žinau, kad nieko nenuveiksiu nuleidusi rankas. Todėl imuosi įvairios veiklos, jeigu tik matau, kad galiu būti naudinga“, – sakė A.Rudinskienė, ateityje planuojanti būti tarpininke tarp mokslo ir ūkininkavimo – konsultante, kurios paslaugos būtų naudingos ūkininkams.
Po kelių Briuselyje praleistų dienų sugrįžęs į Prienų rajone, Virkininkų kaime esantį ūkį jaunasis ūkininkas Aivaras Jonutis sako pasinėręs į darbus, todėl įspūdžiai nespėjo susigulėti, tačiau prisiminė protesto akcijos dalyvius aplankiusių EP narių pažadus padėti ūkininkams.
„Tikiu, kad jų pažadai buvo nuoširdūs. Juo labiau, kad protesto akcijoje dalyvavo ne tik lietuviai ūkininkai, bet ir lenkai, latviai, čekai, slovakai. Mačiau, kad ši akcija buvo svarbi ir jiems“, – sakė A.Jonutis.
Aivaras kuria pieno gamybos ūkį.
„Gavau jauniesiems ūkininkams numatytą paramą. Šalia senelio ūkio kuriu savo ūkį, turiu apie 20 sąlyginių gyvulių. Tačiau tai – tik ūkininkavimo pradžia“, – kalbėjo Aivaras.