2020 m. rugsėjo 17-18 d. vyko Copa-Cogeca organizacijų narių nuotoliniai prezidiumų posėdžiai.
Prezidiumas aptarė ES lyčių lygybės, maisto saugos, Afrikinio kiaulių maro, Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybų, gyvūnų gerovės klausimus. Šalys narės dalijosi žiniomis ir pasiūlymais dėl Ilgalaikės kaimo vietovių vizijos, kuri yra Europos žaliojo kurso dalis, aptarė dabartinę situaciją ir ateities iššūkius kaimo vietovėse. Didelis dėmesys skirtas diskusijoms dėl kartų atsinaujinimo problemos sprendimo, investicijų į gyvybingas kaimo vietoves poreikiui, aplinkos, žemės ūkio, miškininkystės ir bioekonomikos rėmimui, kaimo verslų diversifikavimo ir kooperacijos skatinimui. Prezidiumo metu pateikta informacija kad valstybių narių atstovai aktyviai įsijungtų ir dalyvautų viešoje konsultacijoje, kuri vyks iki 2020 m. lapkričio 30 d.
Posėdyje dalyvavęs Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (DG AGRI) generalinis direktorius Wolfgang Burtscher sakė: „- Manau, kad Europos Tarybos išvados dėl biudžeto Bendrajai žemės ūkio politikai yra pakankamai geros. Taip pat būtina paminėti, jog bent 40 proc. naujojo finansinio laikotarpio biudžeto turėtų būti nukreipta klimato tikslams įgyvendinti“.
Copa prezidiumo metu įvyko Copa prezidento ir 6 viceprezidentų rinkimai 2020-2022 m. kadencijai. Copa prezidente buvo išrinkta Christiane LAMBERT, Prancūzijos Nacionalinės ūkininkų sąjungų federacijos (FNSEA) prezidentė. Copa viceprezidentais tapo: Massimiliano GIANSANTI, Italijos žemės ūkio bendrosios konfederacijos (CONFAGRICOLTURA) prezidentas; Mladen JAKOPOVIĆ, Kroatijos žemės ūkio rūmų prezidentas; Palle BORGSTROM, Švedijos ūkininkų federacijos (Lantbrukarnas Riksförbund (LRF)) prezidentas, Pedro GALLARDO, Ispanijos Jaunųjų ūkininkų žemės ūkio asociacijos (ASAJA ES) viceprezidentas; Roomet SORMUS, Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų prezidentas ir Tim CULLINAN, Airijos ūkininkų asociacijos (IFA) prezidentas.
Rugsėjo 18 d. vyko tradicinis Baltijos – Šiaurės šalių susitikimas, kuriame buvo aptarta bendra situacija šalyse ir ypatingai atkreiptas dėmesys į Afrikinio kiaulių maro plitimo grėsmę. „Šių metų balandžio mėnesį turėjome vieną protrūkį dideliame kiaulių ūkyje, tačiau situacija Lietuvoje stabili. Rastų užkrėstų šernų skaičius sumažėjo, beveik visa šalies teritorija priklauso antrajai AKM zonai. Nepaisant to, Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) akylai tikrina kiekvieną kiaulių laikymo vietą ir didelį dėmesį skiria biosaugai. Visgi, Lietuva nerimauja dėl susiklosčiusios padėties Vokietijoje – juk 50 proc. kiaulienos yra importuojama. Kainų kritimas Vokietijoje tiesiogiai veikia kainas Lietuvoje“,- kalbėjo pavaduojantis Žemės ūkio rūmų pirmininką vicepirmininkas A. Baravykas.