Gyvulininkystė

Išskirtinis vilkų išpuolis ir avių augintojų prašymai: „Norime turėti teisę ginti savo turtą“

1.3KPeržiūrų

Molėtų rajone avis auginančio jaunojo ūkininko Edvino Jurgelėno ūkyje šį pirmadienį vilkai surengė išskirtinį išpuolį – papjovė net 46 ėriukus. Spalio 15 d. prasidės vilkų medžiojimo sezonas, tačiau  Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė mano, kad Vyriausybė turi ne tik padidinti medžiojamų vilkų limitą, bet ir turi imtis kitų veiksmingų priemonių, kitaip valstybė praras dar vieną gyvulininkystės rūšį.

 

Keturios pjautynės viename ūkyje

Šį pirmadienį atsargumo instinktą praradusi vilkų gauja Molėtų rajone nesunkiai įveikė ekologiško ūkio vadinamąjį elektrinį piemenį ir nepaisydama šunų lojimo, nebijodama degančių laužų ir specialių garsų, per naktį papjovė arba pripjovė net 46 ėriukus iš 56 laikytų aptvare.

„Suskaičiavau 43 papjautus, vėliau krūmuose radau dar tris taip sužalotus, kad teko ir juos papjauti, nes nebuvo vilčių, kad jie išgyvens“, – pasakojo ekologiško ūkio savininkas Edvinas Jurgelėnas.

Jaunojo ūkininko bandoje šią vasarą buvo per 400 avių. Nuo rugpjūčio mėnesio vilkai jo ūkyje surengė jau keturias pratybas ir iš viso papjovė 70 avių.

Video iš E.Jurgelėno ūkio.

„Deginame laužus, turiu du šunis, naktį net paliekame automobilį su garsiai veikiančia muzika, laikas nuo laiko šalia pravažiuoja traktorius, tačiau vilkai nebebijo“, – pasakojo E.Jurgelėnas.

 

Siūlo imtis ryžtingų priemonių

Spalio 15 d. prasidės vilkų medžioklės sezonas, todėl tikimasi nors laikinai šiek tiek praretinti vilkų gaujas. Tačiau tai – ne išeitis. Akivaizdu, kad reikia imtis ryžtingų veiksmų. Kalbiname Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovę Gintarę Kisielienę.

Ar vilkų surengtos skerdynės Molėtų rajone jus nustebino, ar jau pripratote?

Tai tikrai išskirtinis atvejis. Be to – tai jau ketvirtas išpuolis tame pačiame ūkyje. Tai reiškia, kad dabar taikomos ūkių apsaugos nuo vilkų priemonės neveikia. Šis įvykis tarsi vainikuoja vilkų veisimu užsiimančių organizacijų sėkmę ir ūkininkų nuostolius.

Gal šis išskirtinis atvejis padės įtikinti atsakingas valstybės institucijas, kad jau tikrai atėjo laikas kosmetines priemones pakeisti ryžtingesnėmis?

Lietuvos avių augintojų asociacija savo pasiūlymus jau anksčiau teikė Seimo Kaimo reikalų komitetui. Pirmiausia prašėme vilkų sumedžiojimo limitą padidinti nuo 120 iki 150.  Po to pasiūlymus teikėme ir Aplinkos ministerijai, kai buvo svarstoma dėl lėšų aptvarams įsigyti. Jau tada  ministerijos vadovus bandėme įtikinti, kad aptvarai vilkų nesulaikys, jie jau išmoko juos įveikti.

Kokie jūsų vadovaujamos asociacijos pasiūlymai?

Pirmiausia – reikia ankstinti vilkų medžioklės sezono pradžią nors nuo spalio 1 d., o gal net anksčiau. Visi matome pasikeitimus dėl klimato atšilimo, taigi prie jo prisitaiko ir žemės ūkis bei gyvūnija – prasitęsia ganiavos laikas.

Aplinkos ministerija aiškina, kad yra galimybė gauti leidimus vilkus medžioti ir ne medžioklės sezono metu, kai vilkai daro žalą ūkininkams. Teoriškai tokia galimybė yra, o ar praktiškai įmanoma tokia galimybe pasinaudoti?

Deja, dėl biurokratizmo gauti tokius leidimus sumedžioti vilkus ne medžioklės sezono metu ilgai užtrunka. Juk pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę, tada ji pateikia prašymą aplinkos apsaugos agentūrai. Jeigu gausi tokį leidimą, tada dar turėsi tartis su medžiotojų klubu. Todėl kol kas šis procesas gali užtrukti net iki mėnesio, o juk tokiais atvejais reikia veikti labai greitai. Be to, taip sumedžioti vilkai įtraukiami į būsimo sezono limitą.

Po sėkmingo išpuolio vilkai vėl greitai sugrįžta į tą pačią vietą?

Patirtis rodo, kad būtent taip nutinka. Medžiotojai man pasakojo, kad jeigu jauni vilkiukai paragauja avienos, tai tas mėsos skonio pojūtis jiems tarsi užsifiksuoja ir jie visą savo gyvenimą pirmiausia ieškos avių ir tik nepavykus pasirinks kitas aukas.

Kitas niuansas. Pasak medžiotojų, vilkai paprastai sugrįžta į išpuolio vietą. Jie juk visko nesuėda. Taigi gali grįžti po paros ar po kelių parų. Todėl ir kyla pasiūlymai palikti kelis jų paskerstus galvijus lauke ir surengti pasalą. Tačiau gauti leidimus užtrunka ilgai, todėl pasalos kol kas surengti negalime. Mano žiniomis, šįmet buvo išduoti tik du tokie leidimai sumedžioti vilkus ne medžioklės sezono metu.

Ar tarp avių augintojų yra ir medžiotojų, juk paprasčiau būtų pačiam surengti pasalą ar vilkų medžioklės sezono metu ginti savo ūkį?

Yra tokių, bet tikrai ne visi. Beje, vienas iš mūsų pasiūlymų – įteisinti ūkių savigyną. Juk žmogus turi teisę gintis, jeigu jį užpuola plėšikas. Šiuo atveju vilkas irgi yra plėšikas, nes ne ūkininkas eina į vilko teritoriją, bet vilkas braunasi į ūkininko aptvarus. Tarkime, jeigu ūkininkas mato, kad vilkai skerdžia aptvare ar kieme jo avis, tai logiškai turėtų teisę savo turtą ginti.

Nuo vilkų išpuolių nukentėjusiems ūkininkams valstybė skiria kompensaciją. Ar ji pakankama?

Kompensacija skiriama, tačiau visų patiriamų nuostolių neįmanoma padengti. Juk tarkim veislines avis auginantis ūkis sudaro sutartis su pirkėjais, o štai po vilkų antpuolio sutarčių negali įvykdyti. Jis praranda pirkėjų pasitikėjimą. Taigi neįmanoma sėkmingai ūkininkauti, kai negali planuoti. Kita vertus, ar valstybė tiek turtinga, kad skirtų kompensacijas dėl vilkų išpuolių? Taigi visų mūsų lėšomis valstybė užsiima vilkų auginimu.

X