Naujienos

Įvyko Tarptautinių ryšių komiteto posėdis

86Peržiūrų

Žemės ūkio rūmų Tarptautinių ryšių komiteto nariai  posėdyje, įvykusiame 2016 m. gegužės 9 d. aktyviai diskutavo Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 metų klausimais ir pažymėjo, kad jau šiandien ypač svarbus ir savalaikis Lietuvos žemdirbiškų organizacijų pradinės pozicijos nuomonės formavimas, aktyvus bendradarbiavimas ir vieningos pozicijos  su kitomis Baltijos šalimis (Estija, Latvija) plėtojimas.

Komiteto nariai pažymėjo, kad svarbu, jog būtų užtikrintos vienodos ir sąžiningos konkurencinės sąlygos visų ES šalių ūkininkams, būtina, kad mažiausias tiesiogines išmokas gaunančių ES šalių narių išmokos būtų prilygintos dabartiniam ES vidurkiui.

Siekiant užtikrinti sąžiningas konkurencines sąlygas reikia atsižvelgti, jog nemaža dalis mažiausias išmokas gaunančių šalių – ypač Baltijos valstybės šalys – yra patyrusios didžiausius nuostolius dėl Rusijos embargo. Baltijos valstybės prarado didžiulę kaimyninę rinką, kur buvo tradiciškai pelningai realizuojama didelė produkcijos dalis. Šis praradimas turėjo ypač didelę įtaką ūkininkų pajamoms.

Tuo atveju, jeigu ateityje reformuojant BŽŪP būtų ypač mažinama tiesioginėms išmokoms skirta lėšų dalis, arba tiesioginės paramos neliktų, būtina užtikrinti nacionalinės paramos žemės ūkiui ribas, kad nacionalinių valstybių finansinio pajėgumo netolygumas nevestų prie tolesnių bendros rinkos iškraipymų. Bendro BŽŪP biudžeto mažinimo atveju taip pat reikia atsižvelgti į valstybių – narių žemdirbių gaunamą paramą ir mažinimą pradėti nuo daugiausiai gaunančiųjų.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas ypač akcentavo, jog būtina kurti naujus ir efektyvius rizikos valdymo mechanizmus, kadangi šiuo metu egzistuojantys rizikos valdymo mechanizmai ir rinkos reguliavimo priemonės nėra efektyvūs žemės ūkio sektorių krečiančių krizių ar stichinių nelaimių atvejais. Rizikos valdymo stiprinimui būtų tikslinga siūlyti kurti rizikos valdymo fondą, kuris galėtų būti formuojamas iš tiesioginių išmokų voko, ES šalių narių, kurių tiesioginės išmokos šiuo metu viršija ES vidurkį, žemdirbiams išmokant išmokas, kurios siektų ES vidurkį, o šią sumą viršijančias lėšas – perkeliant į minėtą fondą.

Visi komiteto nariai sutarė, jog visoms Baltijos šalims aktuali menkos kooperacijos problema. Siekiant užtikrinti stipresnę ūkininkų poziciją maisto grandinėje, būtinas tiesioginis kooperacijos skatinimas tose valstybėse – narėse ir tuose žemės ūkio sektoriuose, kur kooperacijos lygis yra žemiausias. Tam reikalingos išskirtinės priemonės kaimo plėtros ir investicijų skatinimo programose.

[Best_Wordpress_Gallery id=”12″ gal_title=”Tarp_komitetas”]

 

X